Gausios, dažnos ir nereguliarios mėnesinės

Anatomija

Liga, vadinama „Gausios, dažnos ir nereguliarios mėnesinės”, yra susijusi su reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su moters gimdos ir kiaušidžių funkcija. Mėnesinės, dar vadinamos menstruacijomis, yra natūralus procesas, kurio metu gimda ruošiasi nėštumui, o jei nėštumas neįvyksta, išsiskiria gleivinės audinys. Šio proceso metu kiaušidėse vyksta ovuliacija, o hormonų lygiai, ypač estrogeno ir progesterono, reguliuoja ciklą. Bet koks šių sistemų disbalansas gali sukelti gausias, dažnas ir nereguliarias mėnesines.

Ligos aprašymas

Gausios, dažnos ir nereguliarios mėnesinės yra būklė, kai moteris patiria menstruacijas, kurios yra gausesnės nei įprasta, pasitaiko dažniau nei kas 21 dieną, arba ciklas yra nereguliarus. Ši liga gali būti susijusi su įvairiomis hormoninėmis, anatomijos ar psichologinėmis problemomis. Svarbu atkreipti dėmesį į šią būklę, nes ji gali turėti įtakos moters sveikatai, gyvenimo kokybei ir reprodukciniam gebėjimui. Be to, gausios mėnesinės gali sukelti anemiją ir kitus sveikatos sutrikimus.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti hormoniniai disbalansai, tokie kaip polikistinių kiaušidžių sindromas (PKS), endometriozė, fibroidai ar kitos ginekologinės ligos. Taip pat, stresas, svorio pokyčiai, intensyvus fizinis krūvis ir tam tikri vaistai gali turėti įtakos menstruacinio ciklo reguliavimui. Hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, lygio svyravimai gali sukelti gausesnes ir dažnesnes mėnesines, o tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri patologiniai procesai.

Rizikos faktoriai

• Hormoniniai sutrikimai: Hormonų disbalansas gali būti pagrindinė gausių menstruacijų priežastis.
• Amžius: Jaunesnės moterys, ypač paauglės, dažnai patiria nereguliarius ciklus.
• Nutukimas: Perteklinis svoris gali paveikti hormonų balansą ir menstruacijų reguliarumą.
• Stresas: Psichologinis stresas gali turėti reikšmingą įtaką menstruaciniam ciklui.
• Genetika: Jei motina ar sesuo turėjo panašių problemų, rizika didėja.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti gausų kraujavimą, kuris gali reikalauti dažnesnio higienos priemonių keitimo, skausmingus mėnesinius (dismenorėja), nuovargį ir galvos skausmus. Kai kurioms moterims gali pasireikšti ir anemijos požymiai, tokie kaip silpnumas ir blyškumas. Nereguliarūs ciklai gali sukelti nesaugumo jausmą ir psichologinį stresą.

Diagnostika

Šios ligos diagnozė apima anamnezės rinkimą, fizinį tyrimą ir, jei reikia, papildomus tyrimus. Ginekologas gali rekomenduoti kraujo tyrimus hormonų lygiui nustatyti, ultragarsinį tyrimą, kad būtų įvertinta gimdos ir kiaušidžių būklė, bei biopsiją, jei įtariama, kad gali būti patologinių pokyčių. Menstruacijų kalendoriaus vedimas taip pat gali padėti gydytojui geriau suprasti paciento būklę.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Hormonų terapija, pvz., kontraceptinės tabletės, gali padėti reguliuoti menstruacijų ciklą ir sumažinti kraujavimą. Taip pat gali būti taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), siekiant sumažinti skausmą ir kraujavimą. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas, taip pat gali turėti teigiamą poveikį. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, jei diagnozuojami fibroidai ar endometriozė.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas