Gausios ir dažnos mėnesinės su nereguliariu ciklu

Anatomija

Liga, kurią sudaro gausios ir dažnos mėnesinės su nereguliariu ciklu, yra susijusi su moters reprodukcine sistema, ypač su kiaušidėmis, gimda ir hormonų reguliavimo sistema. Kiaušidės gamina estrogenus ir progesteroną, kurie yra svarbūs menstruacinio ciklo reguliavimui. Gimda, savo ruožtu, reaguoja į šiuos hormonus, paruošdama gleivinę, kad priimtų apvaisintą kiaušinėlį. Nereguliarus ciklas gali rodyti hormonų disbalansą, o gausios mėnesinės gali būti susijusios su endometriumo (gimdos gleivinės) patologijomis.

Ligos aprašymas

Gausios ir dažnos mėnesinės su nereguliariu ciklu, mediciniškai žinomos kaip menometroragija, yra sutrikimas, kuriam būdingas padidėjęs kraujavimas menstruacijų metu ir nereguliarus ciklo trukmė. Ši liga gali turėti didelį poveikį moters gyvenimo kokybei, sukeldama fizinį diskomfortą, emocinį stresą ir socialinius iššūkius. Svarbu atkreipti dėmesį į šią būklę, nes ji gali būti simptomų, rodančių rimtesnes sveikatos problemas, pavyzdžiui, hormoninius sutrikimus ar net piktybinius navikus, indikatorius.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti hormoniniai disbalansai, tokie kaip estrogeno ir progesterono lygio pokyčiai. Kitos galimos priežastys apima policistinių kiaušidžių sindromą (PKS), endometriozę, gimdos fibroidus, infekcijas ar net skydliaukės sutrikimus. Taip pat gali turėti įtakos gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip stresas, antsvoris ar per didelis fizinis krūvis.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija gali padidinti ligos riziką.
• Amžius: moterys, artėjančios prie menopauzės, dažnai susiduria su šiais sutrikimais.
• Hormoniniai sutrikimai: pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas gali būti rizikos veiksnys.
• Gyvenimo būdo veiksniai: stresas, nesveika mityba ir fizinio krūvio stoka.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima gausų kraujavimą menstruacijų metu, kuris gali trukti ilgiau nei įprasta.
• Nereguliarus menstruacinis ciklas, kuris gali svyruoti nuo 21 iki 45 dienų.
• Dažnas kraujavimas tarp menstruacijų.
• Fiziniai simptomai, tokie kaip pilvo skausmas, nuovargis ir galvos skausmai.
• Emociniai simptomai, įskaitant nerimą ir depresiją, gali pasireikšti dėl nuolatinio diskomforto.

Diagnostika

Diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus medicininio istorijos surinkimo ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, kad įvertintų hormonų lygį, taip pat ultragarsinį tyrimą, siekiant patikrinti kiaušidžių ir gimdos būklę. Kartais gali būti reikalingi papildomi tyrimai, tokie kaip endometriozės biopsija ar histeroskopija, siekiant išsiaiškinti gleivinės būklę.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, siekiant atkurti hormonų pusiausvyrą, arba kontraceptines priemones, padedančias reguliuoti menstruacinį ciklą. Jei yra rimtesnių priežasčių, tokių kaip fibroidai ar endometriozė, gali prireikti chirurginio gydymo. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip gyvenimo būdo pakeitimai, streso valdymas ir sveika mityba, taip pat gali padėti sumažinti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazinius chirurginius metodus, kurie gali būti efektyvūs gydant šią ligą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas