Gausus nėščiųjų vėmimas

Anatomija

Gausus nėščiųjų vėmimas, dar vadinamas hiperemeze nėštumo metu, yra būklė, kuri susijusi su virškinimo sistema, ypač su skrandžiu ir žarnynu. Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs hCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas) ir estrogeno kiekis, gali paveikti virškinimo trakto funkciją. Tai gali sukelti skrandžio peristaltikos sutrikimus, dėl ko vėmimas tampa dažnesnis ir intensyvesnis. Taip pat gali būti paveikta ir nervų sistema, kadangi nėštumo metu padidėjęs stresas ir emociniai pokyčiai gali dar labiau sustiprinti šią būklę.

Ligos aprašymas

Gausus nėščiųjų vėmimas yra sunki nėštumo forma, kuri gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir svorio netekimą. Ši liga dažniausiai pasireiškia pirmąjį trimestrą, tačiau kai kurioms moterims ji gali tęstis ir ilgiau. Gausus vėmimas gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti komplikacijų, tokių kaip Kellerio sindromas arba žarnyno obstrukcija, bei padidinti hospitalizacijos riziką.

Ligos priežastis

Pagrindinės gausaus nėščiųjų vėmimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad hormoniniai pokyčiai, ypač hCG ir estrogeno padidėjimas, vaidina svarbų vaidmenį. Be to, genetiniai veiksniai, ankstesni nėštumo sutrikimai ir tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Taip pat pastebima, kad moterys, kurios anksčiau turėjo gausų vėmimą nėštumo metu, turi didesnę riziką patirti šią būklę vėl kitų nėštumų metu.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai apima ankstesnę hiperemezę, daugiausiai vaisių nėštumą, moters amžių (jaunesnės moterys dažniau patiria šią būklę), taip pat šeimos istoriją, kurioje buvo panašių atvejų. Taip pat gali turėti įtakos ir psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas ar nerimas, kurie gali pabloginti simptomus.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai yra nuolatinis vėmimas, kuris gali būti tiek lengvas, tiek sunkus. Lengvi simptomai gali apimti rytinį pykinimą, o sunkūs simptomai – intensyvų vėmimą, dėl kurio moteris negali vartoti maisto ar skysčių, svorio netekimą, dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir galvos svaigimą.

Diagnostika

Gausaus nėščiųjų vėmimo diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniais požymiais ir simptomų aprašymu. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir įvertinti paciento būklę. Be to, laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti naudojami nustatyti dehidratacijos laipsnį ir elektrolitų balansą. Kartais gali prireikti ir vaizdinių tyrimų, kad būtų išvengta kitų galimų virškinimo trakto sutrikimų.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima antiemetikų skyrimą, tokių kaip ondansetronas ar metoklopramidas, kurie padeda sumažinti vėmimą. Taip pat gali būti skiriami vitaminai ir mineralai, kad būtų kompensuotas maistinių medžiagų trūkumas. Nemedicininiai sprendimai apima dietos pokyčius, tokius kaip mažų porcijų valgymas, dažnesnis maisto vartojimas ir skysčių vartojimas. Neseniai buvo pristatyti ir nauji gydymo metodai, tokie kaip akupunktūra ir hipnozė, kurie gali padėti sumažinti simptomus. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninės terapijos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas