Geležies stoka

Anatomija

Geležies stoka yra liga, susijusi su geležies trūkumu organizme, kuris turi tiesioginį poveikį kraujodaros sistemai. Geležis yra esminis komponentas hemoglobino, baltymo, kuris perneša deguonį kraujyje. Dėl šios ligos gali sumažėti hemoglobino kiekis, todėl organizmas negauna pakankamai deguonies. Tai gali paveikti įvairias sistemas, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą, nes širdis turi dirbti intensyviau, kad kompensuotų deguonies trūkumą. Taip pat gali būti paveikta nervų sistema, nes deguonies stoka gali sukelti nuovargį ir silpnumą.

Ligos aprašymas

Geležies stoka yra dažna būklė, kuri atsiranda, kai organizmas neturi pakankamai geležies, reikalingos hemoglobino gamybai. Ši liga gali būti lengva, vidutinio sunkumo ar sunki, priklausomai nuo geležies trūkumo laipsnio. Geležies trūkumas gali sukelti anemiją, kuri yra būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius arba hemoglobino koncentracija. Dėl šios ligos svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas ar nervų sistemos pažeidimai.

Ligos priežastis

Geležies stoka gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys yra:

• Mažas geležies suvartojimas su maistu – kai žmogaus dieta yra nepakankama geležies šaltinių, tokių kaip raudona mėsa, žuvis, ankštiniai augalai ir lapinės daržovės.
• Geležies įsisavinimo sutrikimai – tam tikros ligos, tokios kaip celiakija ar Krono liga, gali trukdyti organizmui efektyviai pasisavinti geležį.
• Kraujavimas – lėtinis kraujavimas (pvz., dėl opų ar menstruacijų) gali sukelti geležies praradimą, viršijant jos tiekimą.
• Padidėjęs geležies poreikis – tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, nėštumo metu, organizmas reikalauja daugiau geležies, nei galima gauti su maistu.

Rizikos faktoriai

• Nėščios moterys – dėl padidėjusių geležies poreikių.
• Vegetarai ir veganai – dėl galimo geležies trūkumo, nes augalinės kilmės maistas dažnai turi mažiau geležies nei gyvulinės kilmės.
• Vaikai ir paaugliai – dėl augimo ir vystymosi poreikių.
• Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis – tokiomis kaip vėžys, inkstų ligos ar autoimuninės ligos, kurie gali turėti įtakos geležies metabolizmui.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti nuovargis, silpnumas, blyškumas, širdies plakimas, dusulys fizinio krūvio metu, galvos skausmai ir galvos svaigimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir specifiniai simptomai, tokie kaip nagų trapumas ar plaukų slinkimas.

Diagnostika

Geležies stokos diagnozė paprastai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, tokius kaip hemoglobino, ferritino ir serumo geležies lygių nustatymas. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti galimas kraujavimo priežastis ar geležies įsisavinimo sutrikimus.

Gydymas

Geležies stokos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažniausiai apima geležies papildų vartojimą, kurie gali būti skiriami per burną arba intraveniniu būdu, priklausomai nuo trūkumo laipsnio. Taip pat svarbu koreguoti mitybą, įtraukiant daugiau geležies turinčių maisto produktų. Naujausios terapijos galimybės gali apimti inovatyvius geležies papildus arba gydymo metodus, kurie padeda geriau įsisavinti geležį organizme. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir poreikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas