Geltonoji karštinė

Anatomija

Geltonoji karštinė yra virusinė liga, kuri daugiausiai paveikia kepenis, tačiau gali turėti įtakos ir kitiems organams bei sistemoms. Pagrindinis viruso, sukėlėjo, poveikis pasireiškia kepenų ląstelėse, kur jis sukelia uždegimą ir pažeidimus. Dėl to gali sutrikti bilirubino apykaita, kas sukelia gelta – būdinga ligos pasekmė. Be to, geltonoji karštinė gali paveikti kraujagyslių sistemą, sukeldama kraujavimus, ir imuninę sistemą, silpnindama organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.

Ligos aprašymas

Geltonoji karštinė yra virusinė infekcija, kurią sukelia Flaviviruso šeimos virusas. Liga plinta per uodų įkandimus, ypač tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Pagrindiniai ligos aspektai apima sezoninį infekcijų padidėjimą ir galimybę sukelti epidemijas. Geltonoji karštinė yra svarbi ne tik dėl savo poveikio sveikatai, bet ir dėl didelio mirtingumo, kuris gali siekti 50 proc. sunkiais atvejais. Be to, ši liga kelia grėsmę visuomenės sveikatai, ypač dėl savo plitimo galimybių ir pasikartojančių epidemijų.

Ligos priežastis

Pagrindinė geltonosios karštinės priežastis yra Flavivirusas, kuris perduodamas uodų, ypač Aedes aegypti, įkandimų metu. Virusas gali daugintis uodų organizmu ir vėliau patekti į žmogaus kraują. Rizikos veiksniai, kurie gali padidinti užsikrėtimo tikimybę, apima gyvenimą ar keliones į endemines zonas, kuriose yra didelis uodų populiacijos tankis, ir nesugebėjimą naudoti repelentų ar kitų apsaugos priemonių nuo uodų.

Rizikos faktoriai

• Gyvenimas arba kelionės į endemines zonas – asmenys, kurie dažnai lankosi regionuose, kur geltonoji karštinė yra paplitusi, turi didesnę riziką užsikrėsti.
• Uodų įkandimai – asmenys, kurie nėra apsaugoti nuo uodų, yra labiau linkę užsikrėsti šia liga.
• Imuninės sistemos silpnumas – žmonės su nusilpusia imunine sistema gali būti labiau pažeidžiami sunkios ligos formos.

Simptomai

• Geltonosios karštinės simptomai gali būti įvairūs. Pradiniai simptomai apima karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus ir silpnumą. Vėliau gali pasireikšti gelta, kraujavimas iš dantenų, vėmimas, pilvo skausmas ir inkstų funkcijos sutrikimai. Sunkiais atvejais liga gali sukelti organų nepakankamumą ir mirtį.

Diagnostika

Geltonosios karštinės diagnostika apima klinikinių simptomų vertinimą ir laboratorinius tyrimus. Dažniausiai naudojami kraujo tyrimai, kurie gali nustatyti viruso DNR arba antikūnus prieš virusą. Taip pat gali būti taikomi serologiniai tyrimai, siekiant patvirtinti diagnozę. Anamnezė, įskaitant kelionių istoriją ir kontaktus su uodais, taip pat yra svarbi diagnozės dalis.

Gydymas

Geltonosios karštinės gydymas daugiausia yra simptominis, nes specifinio antivirusinio gydymo nėra. Pacientams rekomenduojama gerti daug skysčių, ilsėtis ir vartoti skausmą malšinančius vaistus, kad sumažėtų simptomai. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios priežiūros. Prevencinės priemonės, tokios kaip vakcinacija, yra efektyviausia geltonosios karštinės kontrolės priemonė, todėl asmenims, keliaujantiems į rizikingas zonas, rekomenduojama pasiskiepyti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas