Geltonosios dėmės degeneracija

Anatomija

Geltonosios dėmės degeneracija (GDD) yra liga, paveikianti akies tinklainę, ypač centrinę dalį, vadinamą geltonąja dėme. Geltonoji dėmė yra itin svarbi regėjimo aštrumui, nes joje yra didžiausias fotoreceptorių tankis, atsakingų už spalvų ir detalių matymą. Ši liga gali sukelti centrinio regėjimo praradimą, kas daro didelę įtaką kasdieniam gyvenimui ir gebėjimui atlikti kasdienes užduotis. Dėl GDD pažeidžiamas tinklainės struktūrinis vientisumas, o tai gali paveikti visą akies funkciją.

Ligos aprašymas

Geltonosios dėmės degeneracija yra amžiaus sukelta liga, kuri dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Ji gali būti dviejų tipų: sausos ir drėgnos formos. Sausa forma pasireiškia lėtu geltonosios dėmės pablogėjimu, o drėgna forma – greitesniu regėjimo praradimu dėl kraujagyslių augimo po tinklaine, kuris sukelia skysčių nutekėjimą ir audinių pažeidimą. GDD yra svarbi, nes ji gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę, sukeldama regėjimo sutrikimus, kurie riboja žmonių gebėjimą dirbti, vairuoti ir atlikti kasdienes veiklas.

Ligos priežastis

Pagrindinės geltonosios dėmės degeneracijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos atsiradimą lemia senėjimas, genetiniai veiksniai, oksidacinis stresas ir uždegiminiai procesai. Ilgalaikis ultravioletinės šviesos poveikis, rūkymas ir nesveika mityba taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikros medžiagos, tokios kaip luteinas ir zeaksantinas, gali padėti apsaugoti akis nuo degeneracijos.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų žmonės yra labiau linkę susirgti GDD.
• Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką.
• Rūkymas – tabako vartojimas stipriai didina GDD riziką.
• Nutukimas – didesnis kūno svoris gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Netinkama mityba – maisto produktų, turinčių mažai antioksidantų, vartojimas gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali apimti neryškų regėjimą, sunkumus skaitant, ypač mažomis raidėmis, ir iškraipytą vaizdą, pavyzdžiui, tiesių linijų iškraipymą.
• Vėlesniuose etapuose gali pasireikšti centrinio regėjimo praradimas, todėl gali būti sunku atpažinti veidus ar skaityti. Tai gali sukelti didelį diskomfortą ir riboti kasdienę veiklą.

Diagnostika

Geltonosios dėmės degeneracija diagnozuojama oftalmologo atliekamų tyrimų pagalba. Dažniausiai naudojami tyrimai yra regėjimo aštrumo patikrinimas, tinklainės tyrimas naudojant oftalmoskopą, fluorescencinė angiografija, kuri leidžia įvertinti kraujagyslių būklę, ir optinė koherentinė tomografija, kuri suteikia detalią tinklainės vaizdą. Šie tyrimai padeda nustatyti ligos tipą ir jos progresavimo laipsnį.

Gydymas

Geltonosios dėmės degeneracijos gydymas priklauso nuo ligos tipo. Sausos formos GDD gydymas dažniausiai apima vitaminų ir mineralų papildus, kurie gali padėti sulėtinti ligos progresavimą. Drėgnos formos GDD gydymas gali apimti intravitrealines injekcijas, kurios padeda sumažinti skysčių nuotėkį ir užkirsti kelią naujų kraujagyslių augimui. Taip pat gali būti taikoma fotodinaminė terapija. Be to, pacientams rekomenduojama sveika mityba, rūkymo nutraukimas ir reguliarūs akių tyrimai, siekiant stebėti ligos progresavimą ir užtikrinti tinkamą gydymą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas