Gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys

Anatomija

Gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys yra susijęs su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda, kuri yra vienas iš pagrindinių organų, atsakingų už vaisingumą. Gimda yra tuščiaviduris raumeninis organas, esantis pilvo ertmėje, ir sudaro dvi pagrindinės dalys: gimdos kūnas ir gimdos kaklelis. Gimdos gleivinė yra vidinė gimdos danga, kuri kiekvieną mėnesį keičiasi menstruacinio ciklo metu. Endometriumo vėžys atsiranda, kai gimdos gleivinėje prasideda nenormalus ląstelių augimas, kuris gali išplisti į aplinkinius audinius ir organus.

Ligos aprašymas

Gimdos gleivinės vėžys yra viena iš dažniausių moterų reprodukcinės sistemos vėžio formų. Jis dažniausiai pasireiškia po menopauzės, tačiau gali atsirasti ir jaunesnėms moterims. Ši liga dažnai yra hormoniniu būdu priklausoma, o jos pagrindinis simptomas yra kraujavimas iš makšties po menopauzės. Gimdos gleivinės vėžys gali būti skirstomas į dvi pagrindines formas: endometrioidinį ir ne-endometrioidinį vėžį, kurie skiriasi savo biologinėmis savybėmis ir prognoze. Ši liga yra svarbi, nes laiku diagnozavus ir gydant, galima žymiai pagerinti pacientų išgyvenamumą.

Ligos priežastis

Pagrindinės gimdos gleivinės vėžio priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno perteklius, vaidina svarbų vaidmenį. Estrogenas skatina gimdos gleivinės augimą, o ilgalaikis jo poveikis gali sukelti nenormalų ląstelių augimą. Be to, genetiniai veiksniai, tokie kaip BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos, taip pat gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnės nei 50 metų moterys yra didesnėje rizikoje.
• Hormoniniai sutrikimai – menstruacijų ciklo sutrikimai, nutukimas ir diabetas gali padidinti estrogeno lygį organizme.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su endometriumo ar kitais reprodukciniais vėžiais.
• Menopauzės amžius – vėlyva menopauzė gali padidinti riziką.
• Vaisingumo gydymas – tam tikri vaisingumo gydymo metodai gali padidinti estrogeno lygį.

Simptomai

• Pagrindinis simptomas yra kraujavimas iš makšties po menopauzės, tačiau gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip skausmas dubens srityje, nenormalus menstruacinis kraujavimas, skausmas lytinių santykių metu ir nepaaiškinamas svorio kritimas.

Diagnostika

Gimdos gleivinės vėžys diagnozuojamas naudojant kelis metodus. Pirmiausia atliekamas ginekologinis tyrimas, po kurio gali būti skiriami papildomi tyrimai, tokie kaip transvaginalinė ultragarsinė diagnostika, endometriumo biopsija ir histeroskopija. Biopsija leidžia paimti audinio mėginį iš gimdos gleivinės, kuris vėliau tiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti vėžio ląsteles.

Gydymas

Gimdos gleivinės vėžio gydymas priklauso nuo vėžio stadijos ir paciento sveikatos būklės. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kuris apima gimdos, o kartais ir kiaušidžių bei kitų organų pašalinimą. Be to, gali būti skiriama radioterapija, chemoterapija ar hormonų terapija, siekiant sunaikinti likusias vėžio ląsteles. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir taikinius gydymus, kurie gali būti veiksmingi, ypač pažengusiose ligos stadijose.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas