Gimdos lejomioma, nepatikslinta

Anatomija

Gimdos lejomioma, dar vadinama gimdos myoma, yra gerybinis navikas, kuris susidaro iš lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio gimdoje. Ši liga tiesiogiai susijusi su reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su gimda, kuri yra pagrindinis moters reprodukcinis organas. Gimda yra sudaryta iš trijų sluoksnių: endometriumo (vidinio sluoksnio), myometriumo (vidurinio raumeninio sluoksnio) ir perimetrium (išorinio sluoksnio). Lejomiomos dažniausiai formuojasi myometriumo viduje, tačiau gali pasireikšti ir po gimdos gleivine arba ant jos paviršiaus, todėl jų vieta gali turėti įtakos simptomams ir gydymo galimybėms.

Ligos aprašymas

Gimdos lejomioma yra viena iš dažniausių moterų reprodukcinės sistemos ligų, ypač tarp vaisingo amžiaus moterų. Tai gerybiniai navikai, kurie gali skirtis dydžiu, forma ir skaičiumi. Nors dauguma lejomiomų nesukelia jokių simptomų, kai kurios gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip gausus menstruacinis kraujavimas, skausmas pilvo apačioje, vaisingumo problemos bei nėštumo komplikacijos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali reikšmingai paveikti moters gyvenimo kokybę ir sveikatą, todėl būtina ją atpažinti ir tinkamai gydyti.

Ligos priežastis

Gimdos lejomiomų atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos susijusios su hormonų, ypač estrogeno, poveikiu. Estrogenas skatina gimdos raumenų ląstelių augimą, todėl šios ląstelės gali pradėti nekontroliuojamai daugintis. Taip pat yra genetinių veiksnių, kurie gali prisidėti prie ligos vystymosi, pavyzdžiui, šeimos anamnezėje esantys atvejai. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad lėtinis uždegimas ir tam tikros ligos, tokios kaip hipertenzija, gali padidinti riziką susirgti lejomiomomis.

Rizikos faktoriai

• Amžius – dažniausiai pasitaiko moterims nuo 30 iki 50 metų.
• Genetika – šeimos anamnezėje esant gimdos lejomiomoms gali padidėti rizika.
• Antsvoris – nutukimas gali padidinti estrogeno kiekį organizme, kas skatina lejomiomų augimą.
• Menstruacinio ciklo sutrikimai – moterys, turinčios ilgalaikių menstruacijų problemų, gali turėti didesnę riziką.

Simptomai

• Dažnas ir gausus menstruacinis kraujavimas, kuris gali sukelti anemiją.
• Pilvo skausmas ar spaudimas, ypač esant didesnėms lejomiomoms.
• Dažnas šlapinimasis, kai navikas spaudžia šlapimo pūslę.
• Painios ar skausmingos menstruacijos, kurios gali trukdyti kasdieniam gyvenimui.
• Vaisingumo problemos, kurios gali apsunkinti pastojimą.

Diagnostika

Gimdos lejomiomų diagnozė dažniausiai pradedama nuo anamnezės ir fizinio ištyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti ultragarsinį tyrimą, kuris padeda vizualizuoti gimdą ir nustatyti navikų buvimą. Be to, gali būti atliekami magnetinio rezonanso tyrimai (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kad būtų gautas išsamesnis vaizdas apie lejomiomas ir jų vietą. Kartais gali prireikti histeroskopijos, kurios metu gydytojas įveda kamerą per makštį ir gimdos kaklelį, kad tiesiogiai apžiūrėtų gimdą.

Gydymas

Gimdos lejomiomų gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, navikų dydžio ir moters amžiaus. Lengvų atvejų gydymas gali būti nereikalingas, o gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą. Kai simptomai yra išreikšti, gali būti skiriami vaistai, tokie kaip hormoniniai kontraceptikai, kurie padeda reguliuoti menstruacijas ir sumažinti kraujavimą. Jei vaistai nepadeda, gali prireikti chirurginio gydymo, pavyzdžiui, miomektomijos, kurios metu pašalinamos lejomiomos, arba hysterektomijos, kai pašalinama visa gimda. Naujausios terapijos galimybės apima ultragarsinę ablaciją ir embolizaciją, kurios yra minimaliai invazinės procedūros, skirtos sumažinti arba pašalinti gimdos lejomiomas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas