Glikozurija

Anatomija

Glikozurija yra būklė, kai gliukozė patenka į šlapimą, paprastai dėl to, kad inkstai nebegali tinkamai reabsorbuoti gliukozės iš pirminio šlapimo. Ši liga tiesiogiai susijusi su inkstų anatomija, ypač su nefronais – tai yra pagrindiniai inkstų funkcionalumo vienetai. Kiekviename nefrone yra glomerulas, kuris filtruoja kraują, ir tubulai, kurie reabsorbuoja naudingas medžiagas, įskaitant gliukozę. Kai gliukozės koncentracija kraujyje viršija tam tikrą slenkstį (paprastai apie 180 mg/dl), ji nebegali būti visiškai reabsorbuojama ir prasiskverbia į šlapimą.

Ligos aprašymas

Glikozurija yra ne liga, o simptomas, kuris gali pasireikšti esant įvairioms ligoms, ypač cukriniam diabetui. Ši būklė rodo, kad organizmas nesugeba tinkamai apdoroti gliukozės, o tai gali sukelti įvairių komplikacijų. Glikozurija yra svarbi, nes ji gali būti pirmasis ženklas, rodantis, kad pacientas gali turėti cukrinį diabetą ar kitų medžiagų apykaitos sutrikimų. Be to, gliukozės buvimas šlapime gali sukelti osmosinį diurezę, dėl kurios organizmas praranda daugiau vandens ir elektrolitų, kas gali sukelti dehidrataciją.

Ligos priežastis

Glikozurijos priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Cukrinis diabetas – labiausiai paplitusi priežastis, kai gliukozės koncentracija kraujyje viršija reabsorbcijos slenkstį.
• Inkstų ligos – kai inkstai pažeidžiami, gali sumažėti jų gebėjimas reabsorbuoti gliukozę.
• Vartojami vaistai – kai kurie vaistai, pvz., diuretikai, gali sukelti gliukozės išsiskyrimą su šlapimu.
• Genetiniai sutrikimai – kai kurie genetiniai sutrikimai gali paveikti inkstų funkciją ir gliukozės metabolizmą.

Rizikos faktoriai

• Diabetas – asmenys, sergantys diabetu, turi didesnę riziką susidurti su glikozurija.
• Nutukimas – padidėjusi kūno masė gali prisidėti prie insulino atsparumo, kas gali sukelti gliukozės perteklių kraujyje.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė, susijusi su cukriniu diabetu, gali padidinti riziką.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su medžiagų apykaitos sutrikimais, kurie gali sukelti glikozuriją.

Simptomai

• Glikozurija gali būti besimptomė, tačiau kai kurie pacientai gali patirti dažnesnį šlapinimąsi, troškulį ir dehidrataciją dėl osmosinės diurezės.
• Ilgalaikė glikozurija gali sukelti elektrolitų disbalansą ir dehidrataciją, dėl ko gali pasireikšti silpnumas ir nuovargis.

Diagnostika

Glikozurija diagnozuojama atlikus šlapimo tyrimus, kurie nustato gliukozės buvimą šlapime. Paprastai naudojami juostelės testai, kurie greitai parodo gliukozės koncentraciją. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti gliukozės lygį kraujyje ir įvertinti, ar pacientas serga cukriniu diabetu ar kitomis ligomis, kurių metu gali pasireikšti glikozurija.

Gydymas

Glikozurijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Jei ji susijusi su cukriniu diabetu, gydymas gali apimti insulino terapiją arba vaistus, kurie padeda kontroliuoti gliukozės lygį kraujyje. Be to, pacientams rekomenduojama laikytis dietos, kurioje sumažintas angliavandenių kiekis. Jei glikozuriją sukelia inkstų ligos, gali prireikti specifinio inkstų gydymo. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie vaistai, skirti diabetui gydyti, gali padėti sumažinti gliukozės išsiskyrimą su šlapimu, taip pagerindami pacientų būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas