Greitai progresuojantis nefritinis sindromas, difuzinis membraninis glomerulonefritas

Anatomija

Greitai progresuojantis nefritinis sindromas, difuzinis membraninis glomerulonefritas, tiesiogiai veikia inkstų anatomiją, ypač glomerulus – smulkias kraujagyslių struktūras, atsakingas už kraujo filtravimą. Šios struktūros yra atsakingos už skysčių, elektrolitų ir atliekų šalinimą iš organizmo. Liga sukelia uždegimą ir pažeidimą glomerulų membranose, kas gali sutrikdyti jų funkcijas ir sukelti inkstų nepakankamumą. Dėl to gali pasikeisti ne tik inkstų, bet ir viso organizmo homeostazė, paveikdama skysčių ir elektrolitų balansą.

Ligos aprašymas

Greitai progresuojantis nefritinis sindromas yra rimta liga, pasireiškianti greitu inkstų funkcijos blogėjimu ir būdingas stiprus uždegimas, edema (patinimas) ir proteinurija (baltymų buvimas šlapime). Ši liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip ūmus inkstų nepakankamumas, todėl jos diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs. Liga dažnai vystosi per kelias savaites ar mėnesius, o tai reikalauja skubios medicininės intervencijos.

Ligos priežastis

Greitai progresuojantis nefritinis sindromas gali būti sukeltas įvairių priežasčių, įskaitant autoimunines ligas, infekcijas, vaistų poveikį, toksinus ar genetinius faktorius. Pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė ir glomerulonefritas gali sukelti šią būklę. Mechanizmai, dėl kurių atsiranda liga, gali apimti imuninės sistemos disfunkciją, kuri sukelia uždegimą glomeruluose, o tai galiausiai lemia jų pažeidimą ir inkstų funkcijos sutrikimą.

Rizikos faktoriai

• Autoimuninės ligos – tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar IgA nefropatija, kurios padidina riziką susirgti nefritiniu sindromu.
• Infekcijos – kai kurios bakterinės ar virusinės infekcijos gali sukelti glomerulų uždegimą.
• Vaistų vartojimas – tam tikri vaistai, ypač antibiotikai ir analgetikai, gali sukelti nefritinius sindromus.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija inkstų ligoms gali padidinti riziką.

Simptomai

• Simptomai gali apimti patinimą (edemą), ypač veido ir kojų srityse, kraują šlapime (hematurija), padidėjusį kraujospūdį, nuovargį, galvos skausmus, bei sumažėjusį šlapimo kiekį. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sunki inkstų funkcijos nepakankamumo simptomatika, tokia kaip pykinimas, vėmimas, ir sumišimas.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais ir vaizdinėmis procedūromis. Pagrindiniai tyrimai apima kraujo tyrimus, kurie rodo inkstų funkciją, šlapimo tyrimus, kuriais nustatoma proteinurija ir hematurija, bei ultragarso tyrimus, kurių metu vertinama inkstų struktūra. Kartais gali prireikti inksto biopsijos, kad būtų patvirtinta diagnozė ir nustatyta liga sukelianti priežastis.

Gydymas

Greitai progresuojančio nefritinio sindromo gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Dažnai naudojami kortikosteroidai ir imunosupresantai, siekiant sumažinti uždegimą ir imuninės sistemos aktyvumą. Be to, gali būti skiriama simptomų palengvinimo terapija, tokia kaip diuretikai edemai mažinti ir antihipertenziniai vaistai kraujospūdžiui kontroliuoti. Naujoviški gydymo būdai, tokie kaip biologinė terapija, taip pat gali būti taikomi tam tikriems pacientams. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į kiekvieno paciento būklę ir ligos eigą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas