Gripas su kitais pažeidimais, virusas nenustatytas

Anatomija

Gripas su kitais pažeidimais, virusas nenustatytas, yra liga, kuri pirmiausia paveikia kvėpavimo sistemą, įskaitant nosies gleivinę, gerklę, bronchus ir plaučius. Ši liga gali sukelti uždegiminius procesus, kurie gali paveikti ne tik viršutinius, bet ir apatinius kvėpavimo takus. Dėl virusinės infekcijos gali pasireikšti gleivinės patinimas, sekrecijos padidėjimas, o tai gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą ir kitus simptomus. Be to, gripas gali turėti sisteminį poveikį organizmui, sukelti raumenų ir sąnarių skausmus, karščiavimą ir bendrą silpnumą, paveikdamas ir raumenų bei širdies ir kraujagyslių sistemas.

Ligos aprašymas

Gripas su kitais pažeidimais, virusas nenustatytas, yra ūminė kvėpavimo takų virusinė infekcija, kuri dažnai pasireiškia sezoniniu būdu. Ši liga gali būti pavojinga, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema. Gripo virusai nuolat mutuoja, todėl gali būti sunku nustatyti konkrečius virusus, sukėlusius ligą, ypač kai simptomai yra panašūs į kitų respiracinių virusų sukeltas ligas. Ši liga yra svarbi, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, ir gali būti mirtina, jei nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinės gripo su kitais pažeidimais priežastys yra virusai, kurie užkrečia kvėpavimo takus. Nors dažniausiai tai yra gripo virusai (A, B ar C tipo), gali būti ir kitų virusų, tokių kaip rinovirusai ar adenovirusai. Rizikos veiksniai, tokie kaip imuninės sistemos silpnumas, lėtinių ligų buvimas ar neseniai buvimas užkrėstoje aplinkoje, gali prisidėti prie ligos išsivystymo. Virusai gali plisti per lašelius, kurie sklinda kosint ar čiaudint, taip pat per kontaktą su užkrėstais paviršiais.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai yra labiau pažeidžiami.
• Imuninės sistemos silpnumas: asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ar vartojantys imunosupresantus, yra didesnėje rizikoje.
• Sezoniniai veiksniai: gripo epidemijos dažniausiai pasitaiko žiemą ir ankstyvą pavasarį.
• Gyvenimo būdas: perpildytos vietos, kuriose yra daug žmonių, didina užsikrėtimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima karščiavimą, šaltkrėtį, raumenų skausmus, galvos skausmą, nuovargį, kosulį, gerklės skausmą ir nosies užgulimą. Simptomai gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Diagnostika

Gripo diagnozė dažnai remiasi klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Tačiau siekiant patvirtinti diagnozę, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip greitieji antigenų testai arba PCR testai, kurie nustato viruso DNR ar RNR. Šie tyrimai padeda nustatyti, ar infekciją sukėlė gripas ar kitas virusas.

Gydymas

Gripo gydymas paprastai apima simptomų palengvinimą, pavyzdžiui, karščiavimą mažinančių vaistų vartojimą ir tinkamą hidrataciją. Antivirusiniai vaistai, tokie kaip oseltamiviras, gali būti skiriami, jei diagnozė patvirtinama ankstyvuoju ligos etapu. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip poilsis, sveika mityba ir šilti gėrimai, taip pat gali padėti atsigauti. Šiuo metu aktyviai tiriamos naujos terapijos galimybės, įskaitant vakcinas ir monokloninius antikūnus, kurie gali padėti užkirsti kelią ligai arba sumažinti jos sunkumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas