Gripas, virusas nenustatytas

Anatomija

Gripas, nors ir dažnai laikomas kvėpavimo takų liga, turi didelį poveikį žmogaus anatomijai, ypač kvėpavimo sistemai. Virusas pirmiausia užkrečia nosies, gerklės ir plaučių gleivinę. Dėl šios infekcijos gali pasireikšti uždegiminiai procesai, kurie paveikia bronchus ir alveoles, sumažindami jų funkcionalumą. Be to, gripas gali paveikti imuninę sistemą, sukeldamas sisteminę reakciją, kuri gali paveikti visą organizmą, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą.

Ligos aprašymas

Gripas yra ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia gripą sukeliančių virusų grupė. Ši liga pasižymi greitu plitimu ir gali sukelti epidemijas, ypač šaltuoju metų laiku. Gripas yra svarbus dėl savo potencialo sukelti sunkių komplikacijų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir asmenims su silpna imunine sistema. Be to, gripas gali sukelti plaučių uždegimą, bronchitą ir netgi mirtį, todėl jo prevencija ir gydymas yra itin svarbūs visuomenės sveikatai.

Ligos priežastis

Gripo virusai, įskaitant A, B ir C tipus, yra pagrindinės ligos priežastys. Virusai plinta per oro lašelius, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi. Be to, virusas gali būti perduotas per kontaktą su užkrėstais paviršiais. Rizikos faktoriai, tokie kaip silpna imuninė sistema, lėtinės ligos ir netinkama mityba, taip pat gali prisidėti prie ligos išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 65 metų asmenys ir maži vaikai yra labiau pažeidžiami.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis arba vartojantys imunosupresantus, turi didesnę riziką.
• Sezoniniai veiksniai – gripas dažniausiai plinta žiemą, kai žmonės praleidžia daugiau laiko uždarose erdvėse.
• Vakcinos stoka – asmenys, kurie nesiskiepija nuo gripo, yra labiau linkę užsikrėsti.

Simptomai

• Pagrindiniai gripo simptomai apima staigų karščiavimą, sausą kosulį, gerklės skausmą, raumenų ir sąnarių skausmus, nuovargį bei galvos skausmą. Simptomai gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių, ir kai kuriais atvejais gali pasireikšti vėmimas ar viduriavimas, ypač vaikams.

Diagnostika

Gripo diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir istorija. Tačiau, norint patvirtinti diagnozę, gali būti naudojami greitieji antigenų testai arba PGR (polimerazės grandinės reakcijos) tyrimai, kurie nustato viruso DNR ar RNR. Šie tyrimai padeda diferencijuoti gripą nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų.

Gydymas

Gripo gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininės galimybės apima antivirusinius vaistus, tokius kaip oseltamiviras, kuris gali sumažinti simptomų trukmę ir sunkumą, jei vartojamas anksti. Nemedicininiai sprendimai apima poilsį, gausų skysčių vartojimą, simptomų malšinimą per skausmą mažinančius vaistus, tokius kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Prevencijos priemonės, tokios kaip vakcinacija, yra esminės siekiant sumažinti gripo plitimą ir sunkių komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas