Grybiškoji granulioma (Mycosis fungoides)

Anatomija

Grybiškoji granulioma, dar žinoma kaip Mycosis fungoides, yra odos limfoma, kuri paveikia odos ląsteles, ypač T limfocitus. Ši liga dažniausiai prasideda nuo odos, tačiau gali išplisti ir į kitus organus, įskaitant limfmazgius, kaulus ir vidaus organus. Pagrindinė anatomijos sritis, kurią paveikia grybiškoji granulioma, yra odos struktūra, kurioje vyksta patologiniai pokyčiai. Liga gali sukelti odos uždegimą, plokšteles ir navikus, todėl dažnai reikia stebėti ir kitų organų, tokių kaip limfinė sistema, būklę.

Ligos aprašymas

Grybiškoji granulioma yra reta ir lėtinė odos liga, kuri klasifikuojama kaip limfoma. Jos pobūdis yra limfocitų proliferacija, pasireiškianti odos pažeidimais, kurie gali priminti psoriazę ar egzema. Liga dažnai diagnozuojama vėlyvose stadijose, nes pradiniai simptomai gali būti lengvi ir nepastebimi. Grybiškoji granulioma yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nebus tinkamai diagnozuota ir gydoma. Be to, liga gali paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukeldama estetinį diskomfortą ir psichologinį stresą.

Ligos priežastis

Grybiškosios granuliomos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos atsiradimą gali lemti genetiniai ir aplinkos veiksniai. Galimi mechanizmai apima imuninės sistemos sutrikimus, kurie lemia nekontroliuojamą T limfocitų proliferaciją. Be to, tam tikri virusai, tokie kaip žmogaus T limfotropinis virusas (HTLV-1), gali būti susiję su ligos atsiradimu. Aplinkos veiksniai, tokie kaip ultravioletinė spinduliuotė, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Vyresnis amžius – liga dažniausiai pasireiškia suaugusiems, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys nusilpusią imuninę sistemą, pavyzdžiui, sergantys ŽIV ar gaunantys imunosupresinę terapiją, yra labiau linkę susirgti.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Pirmieji grybiškosios granuliomos simptomai gali būti odos paraudimas, niežėjimas ir sausumas. Vėliau gali atsirasti plokštelės, pūslės ar net navikai. Pažengusiose ligos stadijose gali pasireikšti sisteminiai simptomai, tokie kaip svorio kritimas, karščiavimas ir nuovargis.

Diagnostika

Grybiškosios granuliomos diagnostika apima klinikinį tyrimą, odos biopsiją ir histologinį tyrimą, siekiant patvirtinti limfocitų proliferaciją. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai, gali būti naudojami nustatyti ligos išplitimą ir įvertinti bendrą paciento sveikatos būklę.

Gydymas

Grybiškosios granuliomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir sunkumo. Pradinėse stadijose gali būti taikoma vietinė terapija, tokia kaip kortikosteroidų tepalai arba fototerapija. Pažengusiose stadijose gali prireikti sisteminio gydymo, įskaitant chemoterapiją, imunoterapiją arba radioterapiją. Naujausios terapijos galimybės apima biologinę terapiją, kuri nukreipta į specifines molekules, siekiant sustabdyti limfocitų augimą ir proliferaciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas