Guillain – Barre sindromas

Anatomija

Guillain – Barre sindromas (GBS) yra reta, tačiau sunki neurologinė liga, kuri paveikia periferinę nervų sistemą. Ši liga sukelia nervų uždegimą, dažniausiai pažeidžiančią mieliną, nervų dangalą, kuris yra atsakingas už greitą nervų impulsų perdavimą. Dėl šio pažeidimo nervai negali tinkamai perduoti signalų raumenims, todėl gali pasireikšti raumenų silpnumas, paralyžius ir kiti neurologiniai simptomai. GBS gali paveikti bet kuriuos periferinius nervus, įskaitant tuos, kurie kontroliuoja judėjimą ir pojūčius, todėl jis turi platų poveikį žmogaus organizmui.

Ligos aprašymas

Guillain – Barre sindromas yra autoimmune liga, kuri pasireiškia, kai organizmo imuninė sistema netyčia atakuoja savo nervus. Ši liga dažnai pasireiškia po virusinių ar bakterinių infekcijų, ir jos eigą gali būti sunku prognozuoti. GBS gali sukelti įvairius simptomus, pradedant nuo lengvo raumenų silpnumo ir baigiant visišku paralyžiumi. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad GBS gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra esminiai.

Ligos priežastis

Guillain – Barre sindromo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau žinoma, kad jis dažnai atsiranda po infekcijų, tokių kaip gripas, Zika virusas, citomegalovirusas ar bakterinė infekcija, pavyzdžiui, Campylobacter jejuni. Manoma, kad po šių infekcijų organizmo imuninė sistema pradeda atakuoti nervus, sukeldama uždegimą. Taip pat yra teorijų, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos GBS vystymuisi, tačiau šie aspektai vis dar tiriami.

Rizikos faktoriai

• Infekcinės ligos: neseniai persirgta virusine ar bakterine infekcija gali padidinti GBS riziką.
• Amžius: GBS dažniau pasireiškia suaugusiems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus asmenims.
• Tam tikros vakcinos: nors labai retai, kai kurios vakcinos gali būti susijusios su GBS atsiradimu, tačiau nauda iš vakcinacijos paprastai yra didesnė už riziką.

Simptomai

• Pirmieji simptomai dažnai yra raumenų silpnumas, kuris gali pasireikšti abiejose kūno pusėse.
• Žmonės gali jausti dilgčiojimą, skausmą ar tirpimą rankose ir kojose.
• Kai kuriais atvejais gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip kvėpavimo sutrikimai arba visiškas paralyžius.

Diagnostika

Guillain – Barre sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir neurologiniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti neurologinį tyrimą, kad įvertintų raumenų jėgą ir refleksus. Be to, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, elektromyografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai, kurie padeda įvertinti nervų funkciją ir nustatyti uždegimo buvimą.

Gydymas

Guillain – Barre sindromo gydymas dažniausiai apima imunoterapiją, kuri gali apimti intraveninę imunoglobuliną (IVIG) arba plazmaferezę, kurios metu pašalinami antikūnai iš organizmo. Be to, gali būti skiriama fizioterapija, siekiant palaikyti raumenų jėgą ir judrumą. Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja biologinius vaistus ir kitus gydymo metodus, kurie galėtų padėti atkurti nervų funkciją. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir simptomų sunkumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas