Gyvūno įkandimas

Anatomija

Gyvūno įkandimas gali sukelti įvairias traumas ir infekcijas, kurios tiesiogiai paveikia žmogaus anatomiją. Pirmiausia, įkandimas gali sukelti odos pažeidimus, pavyzdžiui, įpjovimus ar žaizdas, kurios gali paveikti epidermį ir dermą. Šios žaizdos gali būti pavojingos, nes jose gali patekti bakterijos, sukeliančios infekcijas. Be to, įkandimas gali pažeisti raumenis, nerve ar net kraujagysles, sukeldamas kraujavimą arba skausmą. Jei įkandimas yra iš gyvūno, kuris yra virusų ar parazitų nešiotojas, pavyzdžiui, šuo ar katė, tai gali paveikti imuninę sistemą ir sukelti sistemines reakcijas, įskaitant karščiavimą ir uždegimą.

Ligos aprašymas

Gyvūno įkandimas yra rimta problema, kuri gali sukelti tiek fizinę, tiek psichologinę žalą. Įkandimai gali sukelti įvairias ligas, priklausomai nuo gyvūno rūšies ir jo sveikatos būklės. Pavyzdžiui, šunų įkandimai gali sukelti pasiutligę, o katės įkandimai gali sukelti bakterines infekcijas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant mirtį, jei nebus laiku gydoma. Be to, gyvūno įkandimai kelia didelį nerimą visuomenėje, ypač tiems, kurie dirba su gyvūnais ar gyvena jų artumoje.

Ligos priežastis

Pagrindinės gyvūno įkandimo ligos priežastys yra gyvūnų agresyvumas, neatsargus elgesys su gyvūnais ir jų infekcijos. Gyvūnai gali įkasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, gynybos, baimės ar skausmo. Taip pat, riziką didina gyvūnų, kurie nėra vakcinuoti nuo pasiutligės, buvimas. Neatsargus elgesys, pavyzdžiui, bandymas glostyti nepažįstamą gyvūną, taip pat gali sukelti įkandimus. Be to, tam tikri rizikos veiksniai, tokie kaip gyvūnų užkrėtimas parazitais ar virusais, gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Gyvenamoji vieta: asmenys, gyvenantys kaimo vietovėse, dažniau susiduria su laukiniais gyvūnais, kurie gali būti pavojingi.
• Gyvūno elgesys: agresyvūs ar nepažįstami gyvūnai kelia didesnę riziką.
• Asmens amžius: vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria sunkesnius įkandimus.
• Gyvūnų sveikatos būklė: gyvūnai, kuriems trūksta vakcinacijos ar kurie serga, yra pavojingesni.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai po gyvūno įkandimo gali būti: skausmas ir patinimas įkandimo vietoje, kraujavimas, paraudimas, karščiavimas, o sunkesniais atvejais – infekcijos požymiai, tokie kaip pūlingas išskyros ar limfmazgių padidėjimas.

Diagnostika

Gyvūno įkandimo diagnozė prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas įvertina įkandimo vietą ir nustato, ar nėra infekcijos požymių. Gali būti atlikti kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijų, taip pat gali prireikti rentgeno ar ultragarsinio tyrimo, jei įtariama, kad buvo pažeisti gilieji audiniai.

Gydymas

Gydymas po gyvūno įkandimo priklauso nuo įkandimo sunkumo ir gali apimti žaizdų valymą, antiseptikų naudojimą, antibiotikų skyrimą infekcijoms ir, jei reikia, skausmą malšinančius vaistus. Svarbu, kad asmuo, patyręs įkandimą, būtų vakcinuotas nuo pasiutligės, jei gyvūnas buvo įtariamas dėl viruso nešiojimo. Naujausios gydymo galimybės taip pat gali apimti imunoglobulinų skyrimą, siekiant užkirsti kelią ligos išsivystymui. Be to, psichologinė pagalba gali būti svarbi tiems, kurie patyrė traumas po įkandimo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas