Hebefreninė šizofrenija

Anatomija

Hebefreninė šizofrenija yra psichinė liga, kuri dažniausiai paveikia smegenų struktūras, atsakingas už emocijų reguliavimą, mąstymą ir elgesį. Pagrindinės paveiktos sritys yra priekiniai ir laikini smegenų skiltys. Šios sritys yra susijusios su planavimu, sprendimų priėmimu, emociniu atsaku ir socialiniu elgesiu. Dėl ligos pokyčių gali sutrikti neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, balansas, kas gali lemti įvairius psichinius sutrikimus ir elgesio problemas.

Ligos aprašymas

Hebefreninė šizofrenija, dar vadinama jaunatviška šizofrenija, yra viena iš šizofrenijos formų, pasireiškianti paauglystėje arba ankstyvame suaugusiųjų amžiuje. Ši liga pasižymi chaotišku mąstymu, emociniu labilumu ir socialine izoliacija. Pagrindiniai simptomai yra neorganizuota elgsena, keisti įsitikinimai ir emociniai sutrikimai. Hebefreninė šizofrenija yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį jauno žmogaus gyvenimui, gebėjimui bendrauti ir integruotis į visuomenę, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs.

Ligos priežastis

Pagrindinės hebefreninės šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra daugialypės etiologijos liga, susijusi su genetiniais, biologiniais ir aplinkos veiksniais. Genetika gali turėti didelį poveikį, nes žmonės, turintys šeimos narių, sergančių šizofrenija, turi didesnę riziką. Be to, neurocheminiai pokyčiai smegenyse, ypač dopamino ir serotonino metabolizme, gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, traumų patyrimas ar socialinė izoliacija, taip pat gali būti svarbūs vystantis šiai ligai.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija šizofrenijos atvejų gali padidinti riziką susirgti hebefrenine šizofrenija.
• Biologiniai veiksniai – smegenų struktūrų ir neurotransmiterių disbalansas gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Aplinkos veiksniai – stresas, traumos ar socialinė izoliacija gali būti rizikos veiksniai.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima chaotišką mąstymą, emocinį šaltumą, socialinę izoliaciją, keistus ar neorganizuotus elgesio modelius, haliucinacijas ir kliedesius. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o tam tikrais atvejais gali pasireikšti agresyvus elgesys ar visiškas nesugebėjimas palaikyti socialinių ryšių.

Diagnostika

Hebefreninės šizofrenijos diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kuris apima psichiatro interviu ir psichologinius testus. Gydytojas vertina simptomus, mąstymo procesus ir elgesį. Kartais gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, kad būtų pašalintos kitos ligos, sukeliančios panašius simptomus. Svarbu atskirti hebefreninę šizofreniją nuo kitų psichinių sutrikimų, kad būtų galima taikyti tinkamą gydymą.

Gydymas

Hebefreninės šizofrenijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažniausiai apima antipsichozinius vaistus, kurie padeda kontroliuoti simptomus. Be to, psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams geriau suprasti savo ligą ir išmokti susidoroti su ja. Socialinė rehabilitacija ir palaikymo grupės taip pat yra svarbios, kad pacientai galėtų integruotis į visuomenę ir gerinti savo gyvenimo kokybę. Naujausios terapijos galimybės apima naujus vaistus ir pažangias psichoterapijos formas, kurios gali būti naudingos pacientams su šia liga.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas