Hemofilinis meningitas

Anatomija

Hemofilinis meningitas yra liga, paveikianti centrinei nervų sistemai, tiksliau, smegenų dangalus, kurie apgaubia smegenis ir nugaros smegenis. Šie dangalai, vadinami meningais, sudaryti iš trijų sluoksnių: dura mater, arachnoid mater ir pia mater. Hemofilinis meningitas gali sukelti uždegimą šiuose dangaluose, dėl ko gali būti pažeidžiama smegenų funkcija. Liga dažnai siejama su bakterinėmis infekcijomis, o hemofilinis meningitas dažniausiai yra susijęs su Haemophilus influenzae tipo b (Hib) bakterijomis, kurios gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus ir net mirtį, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Ligos aprašymas

Hemofilinis meningitas yra bakterinė infekcija, kuri sukelia uždegimą smegenų dangaluose. Ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Hemofilinis meningitas yra ypač svarbus, nes jis gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip neurologiniai sutrikimai, klausos praradimas ir net mirtis. Laiku diagnozavus ir gydžius, galima išvengti sunkių pasekmių, todėl ši liga reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Ligos priežastis

Pagrindinė hemofilinio meningito priežastis yra Haemophilus influenzae tipo b (Hib) bakterija. Ši bakterija gali patekti į organizmą per kvėpavimo takus ir sukelti infekciją. Hemofilinis meningitas dažnai išsivysto po kitų infekcijų, tokių kaip ausų ar sinusų infekcijos. Taip pat gali būti ir kitų bakterijų, tokių kaip Streptococcus pneumoniae ar Neisseria meningitidis, sukeltų meningitų atvejų. Rizikos veiksniai gali apimti silpną imunitetą, neseniai patirtas infekcijas, o taip pat ir neseniai atliktas operacijas, susijusias su galva ar kaklu.

Rizikos faktoriai

• Amžius – kūdikiai ir mažamečiai vaikai yra labiau pažeidžiami.
• Silpnas imunitetas – asmenys su silpnėjančia imunine sistema yra labiau linkę į infekcijas.
• Nevakcinuoti vaikai – vaikai, kurie nebuvo paskiepyti nuo Hib, turi didesnę riziką susirgti.
• Artimas kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu – bakterijos gali plisti per kvėpavimo takus.

Simptomai

• Karščiavimas – dažniausiai pasireiškiantis simptomas.
• Galvos skausmas – gali būti stiprus ir nuolatinis.
• Vėmimas – ypač dažnai pasireiškia vaikams.
• Nuovargis – bendras silpnumas ir nuovargis.
• Nejautrumas šviesai – fotofobija.
• Kietas kaklas – sunkumai judinant kaklą.
• Neurologiniai simptomai – tokie kaip sumišimas, sąmonės netekimas ar traukuliai.

Diagnostika

Hemofilinio meningito diagnozė paprastai pradedama nuo klinikinio paciento būklės įvertinimo, po kurio atliekami laboratoriniai tyrimai. Vienas iš pagrindinių diagnostinių metodų yra stuburo punkcija, kurios metu imamas smegenų skystis analizei. Šis skystis gali būti tiriamas dėl bakterijų, uždegimo žymenų ir kitų anomalijų. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, kad būtų nustatyta infekcijos buvimas organizme.

Gydymas

Hemofilinio meningito gydymas paprastai apima antibiotikų terapiją, kad būtų sunaikintos bakterijos. Dažniausiai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai, kol nustatoma konkreti bakterijos rūšis. Be antibiotikų, gali būti skiriami ir priešuždegiminiai vaistai, siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą skysčių vartojimą ir, jei reikia, hospitalizaciją, kad būtų galima stebėti paciento būklę. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip imunoterapija, gali būti tiriami, tačiau šiuo metu pagrindinis gydymo būdas lieka antibiotikų vartojimas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas