Hemoragijos ir hematomos, komplikuojančios procedūrą, neklasifikuojamos kitur

Anatomija

Hemoragijos ir hematomos yra susijusios su kraujagyslių sistema, kuri apima arterijas, venas ir kapiliarus. Šios struktūros yra atsakingos už kraujo cirkuliaciją ir deguonies tiekimą organams. Hemoragijos atsiranda, kai kraujagyslės plyšta arba pažeidžiamos, o hematomos susidaro, kai kraujas išsilieja į audinius, sukeldamas patinimą ir skausmą. Paveiktos gali būti įvairios kūno dalys, priklausomai nuo hemoragijos pobūdžio ir vietos, pavyzdžiui, raumenys, oda ar vidaus organai.

Ligos aprašymas

Hemoragijos ir hematomos, komplikuojančios procedūrą, neklasifikuojamos kitur, yra medicininė būklė, kuri gali pasireikšti po chirurginių ar invazinių procedūrų. Ši liga apima kraujo netekimą ir jo kaupimąsi audiniuose, kas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip infekcijos, audinių nekrozė ar kraujo krešėjimo sutrikimai. Tai svarbi būklė, nes ji gali turėti rimtų pasekmių paciento sveikatai ir reikalauti skubios medicininės intervencijos.

Ligos priežastis

Pagrindinės hemoragijų ir hematomų priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra traumos, chirurginės procedūros, kraujagyslių ligos ar krešėjimo sutrikimai. Taip pat šios būklės gali atsirasti dėl vaistų, tokių kaip antikoaguliantai, kurie slopina kraujo krešėjimą. Mechanizmai, lemiantys hemoragiją, apima kraujagyslių pažeidimą, padidėjusį kraujospūdį ar sutrikusią kraujo krešėjimo sistemą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su hemoragijomis dėl kraujagyslių silpnumo.
• Kraujagyslių ligos – pacientai, turintys arterinės hipertenzijos ar aterosklerozės, yra labiau linkę į hemoragijas.
• Krešėjimo sutrikimai – pacientams, turintiems hemofiliją ar kitus sutrikimus, rizika didėja.
• Vaistai – antikoaguliantų vartojimas gali padidinti hemoragijų tikimybę.

Simptomai

• Hemoragijos ir hematomos simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvi simptomai gali apimti mėlynes, patinimą ir skausmą toje vietoje, kur įvyko trauma. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti didelis kraujo netekimas, hipotenzija, šokas, o vidaus hemoragijos gali sukelti pilvo skausmą, vėmimą krauju ar kraujo išmatose.

Diagnostika

Hemoragijų ir hematomų diagnozavimas apima fizinį ištyrimą, medicininę anamnezę ir įvairius diagnostinius tyrimus. Gali būti atliekami kraujo tyrimai, kad būtų įvertintas hemoglobino lygis ir krešumo sistema. Taip pat gali būti naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, siekiant nustatyti kraujavimo šaltinį ir hematomų dydį.

Gydymas

Hemoragijų ir hematomų gydymas priklauso nuo jų sunkumo ir vietos. Lengvos hemoragijos gali būti gydomos konservatyviais metodais, tokiais kaip poilsis, šaltas kompresas ir skausmą malšinantys vaistai. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų sustabdytas kraujavimas arba pašalinta hematoma. Naujoviškos terapijos galimybės apima kraujo perpylimus, vaistus, skatinančius kraujo krešėjimą, ir endovaskulines procedūras, skirtas kraujagyslių uždarymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas