Hemoraginiai sutrikimai dėl cirkuliuojančių krešėjimą slopinančių medžiagų

Anatomija

Hemoraginiai sutrikimai dėl cirkuliuojančių krešėjimą slopinančių medžiagų yra susiję su kraujotakos sistema, ypač su kraujo krešėjimo mechanizmais. Ši liga paveikia kraujagysles, kepenis, inkstus ir kaulų čiulpus, kurie yra atsakingi už kraujo ląstelių gamybą ir krešėjimo faktorių sintezę. Krešėjimo procesas yra sudėtingas ir apima daugelį fiziologinių reakcijų, todėl bet koks šių procesų sutrikimas gali sukelti rimtų pasekmių organizmui.

Ligos aprašymas

Hemoraginiai sutrikimai dėl cirkuliuojančių krešėjimą slopinančių medžiagų pasireiškia, kai organizme atsiranda per didelis krešėjimą slopinantis medžiagų kiekis, pavyzdžiui, antikoaguliantų ar antitrombocitinių vaistų. Tai gali sukelti nekontroliuojamą kraujavimą, kuris gali būti pavojingas gyvybei. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip hemoraginis šokas, organų nepakankamumas ar net mirtis. Hemoraginiai sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant spontanišką kraujavimą iš nosies, dantenų, odos, taip pat vidaus kraujavimą, kuris gali būti sunkiai pastebimas.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra susijusios su vaistų vartojimu, ypač antikoaguliantų, kurie slopina kraujo krešėjimą. Be to, kepenų ligos, tokios kaip cirozė, gali sumažinti krešėjimo faktorių gamybą. Kitos priežastys apima genetinius sutrikimus, tokius kaip hemofilija, ir autoimunines ligas, kurios gali sukelti antikoaguliantų gamybą organizme. Taip pat rizikos veiksniai gali būti traumos, chirurginės intervencijos ir tam tikros infekcinės ligos.

Rizikos faktoriai

• Vaistų vartojimas, ypač antikoaguliantų ir antitrombocitinių vaistų, gali padidinti hemoraginių sutrikimų riziką.
• Kepenų ligos, tokios kaip cirozė, mažina krešėjimo faktorių gamybą.
• Genetiniai sutrikimai, pavyzdžiui, hemofilija, didina kraujavimo riziką.
• Amžius, vyresni žmonės yra labiau linkę į hemoraginius sutrikimus dėl susilpnėjusios organizmo funkcijos.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai apima lengvą kraujavimą iš nosies, dantenų, mėlynių atsiradimą be aiškios priežasties, taip pat didesnius kraujavimus, pavyzdžiui, iš vidaus organų, kurie gali pasireikšti kaip juodos išmatos arba kraujas šlapime. Sunkių atvejų metu gali pasireikšti hemoraginis šokas, kurio simptomai apima silpnumą, galvos svaigimą, greitą širdies plakimą ir sąmonės netekimą.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama per įvairius tyrimus, įskaitant kraujo tyrimus, kurie nustato krešėjimo faktorių lygį ir bendrą kraujo krešėjimo laiką. Taip pat gali būti atliekami specialūs testai, tokie kaip PT (protrombino laikas) ir APTT (aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas), siekiant įvertinti kraujo krešėjimo funkciją. Be to, klinikinis tyrimas ir paciento anamnezė yra svarbūs diagnozuojant hemoraginius sutrikimus.

Gydymas

Gydymo galimybės skiriasi priklausomai nuo ligos priežasties ir sunkumo. Lengvų atvejų atveju gali būti rekomenduojama sumažinti antikoaguliantų dozes arba pakeisti juos kitais vaistais. Sunkesniems atvejams gali prireikti kraujo perpylimo ar specialių gydymo metodų, tokių kaip trombocitų transfuzija. Naujausios terapijos galimybės apima naujų antikoaguliantų naudojimą, kurie yra mažiau rizikingi ir geriau toleruojami pacientų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip tinkama mityba ir fizinė veikla, siekiant sumažinti hemoraginių sutrikimų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas