Hemorojus, nepatikslintas

Anatomija

Hemorojus yra liga, susijusi su tiesiosios žarnos ir analinio kanalo anatomija. Žmogaus organizme hemorojus atsiranda, kai kraujagyslės aplink analinį kanalą išsiplečia ir užsipildo krauju, sudarydamos hemorojinius mazgus. Šie mazgai gali būti vidiniai, esantys tiesiojoje žarnoje, arba išoriniai, esantys aplink analinį praėjimą. Hemorojus tiesiogiai veikia kraujotakos sistemą, ypač venas, esančias šiose srityse, ir gali sukelti diskomfortą, skausmą bei kraujavimą.

Ligos aprašymas

Hemorojus, nepatikslintas, yra būklė, kai hemorojiniai mazgai gali būti uždegti, išsiplėtę arba pažeisti, sukeldami įvairius simptomus. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo jos pobūdžio ir trukmės. Hemorojus yra svarbi sveikatos problema, nes ji gali paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sukelti nemalonius simptomus ir riboti kasdienes veiklas. Be to, hemorojus gali būti susijęs su kitomis virškinimo trakto ligomis, todėl jo ignoravimas gali sukelti rimtesnių sveikatos komplikacijų.

Ligos priežastis

Pagrindinės hemorojaus priežastys dažnai apima venų išsiplėtimą ir padidėjusį spaudimą analinėje srityje. Tai gali būti sukelta šių veiksnių:

• Ilgalaikis sėdimas darbas arba stovėjimas, kuris padidina spaudimą dubens srityje.
• Užkietėjęs viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, sukeliantis didelį spaudimą per tuštinimąsi.
• Nėštumas, kai augantis vaisius spaudžia kraujagysles dubens srityje.
• Genetiniai veiksniai, kurie gali predisponuoti tam tikrus asmenis hemorojaus atsiradimui.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau susiduria su hemorojaus problemomis, nes audiniai silpnėja su amžiumi.
• Nutukimas: papildomas svoris padidina spaudimą dubens srityje.
• Fizinio aktyvumo stoka: nepakankamas judėjimas gali prisidėti prie venų išsiplėtimo.
• Dietos trūkumai: mažai skaidulų turinčios dietos gali sukelti vidurių užkietėjimą.

Simptomai

• Pagrindiniai hemorojaus simptomai apima niežėjimą, skausmą analinėje srityje, kraujavimą iš išangės, ypač tuštinantis, ir iškilimus aplink analinį kanalą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo ir kraujavimo, priklausomai nuo hemorojaus sunkumo.

Diagnostika

Hemorojus diagnozuojamas remiantis paciento anamneze ir fiziniu tyrimu. Gydytojas gali atlikti analinį tyrimą, kad patikrintų hemorojaus buvimą ir įvertintų simptomus. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip anoskopija, kuri leidžia detaliau apžiūrėti tiesiąją žarną ir analinę sritį, siekiant pašalinti kitas galimas ligas.

Gydymas

Hemorojus gali būti gydomas tiek medicininiu, tiek nemedicininiu būdu. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip didesnis fizinis aktyvumas, sveika mityba, gausus skysčių vartojimas ir reguliari tuštinimosi rutina. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vietinius tepalus, vaistus nuo uždegimo, o sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, pavyzdžiui, hemorojaus mazgų pašalinimo. Naujoviškos terapijos, tokios kaip lazerinė terapija arba infraraudonųjų spindulių koaguliacija, taip pat gali būti taikomos siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti paciento būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas