Hepatitas A su hepatine koma

Anatomija

Hepatitas A yra virusinė infekcija, kuri pirmiausia paveikia kepenis, kurie yra esminiai organai organizmo metabolizmui ir detoksikacijai. Šie organai yra atsakingi už toksinų šalinimą, maisto medžiagų apdorojimą, kraujo krešėjimo faktorių gamybą ir tulžies, reikalingos riebalams virškinti, gamybą. Hepatinė koma, kaip sunkus hepatito A komplikacija, atsiranda dėl sunkaus kepenų funkcijos sutrikimo, dėl kurio kaupiasi toksinai organizme, ypač amoniakas, ir sukelia centrinės nervų sistemos pažeidimą.

Ligos aprašymas

Hepatitas A yra ūminė virusinė liga, kuri sukelia kepenų uždegimą. Tai yra užkrečiama liga, perduodama per užterštą maistą ir vandenį arba tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Ši liga dažnai pasireiškia epidemijomis, ypač vietovėse, kuriose yra prasta sanitarinė padėtis. Hepatinė koma, kaip sunkiausia hepatito A komplikacija, rodo, kad kepenys nebegali atlikti savo funkcijų, ir tai gali sukelti gyvybei pavojingas būkles. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų ir net mirtį, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi jau esamų sveikatos sutrikimų.

Ligos priežastis

Hepatito A priežastis yra hepatito A virusas (HAV), kuris priklauso pikornavirusų šeimai. Virusas dažnai plinta per užterštą maistą ir vandenį, ypač kai jis yra kontaktuojamas su asmeniu, kuris jau yra užsikrėtęs. Pagrindiniai mechanizmai, per kuriuos virusas gali patekti į organizmą, yra per virškinimo sistemą. Taip pat, atsižvelgiant į sanitarijos sąlygas ir asmens higieną, virusas gali plisti ir per tiesioginį kontaktą. Rizikos faktoriai, tokie kaip kelionės į šalis su dideliu hepatito A paplitimu ir prasta sanitarine padėtimi, taip pat gali padidinti užsikrėtimo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Kelionės į šalis, kuriose hepatitas A yra plačiai paplitęs, ypač besivystančiose šalyse.
• Vartojimas užteršto maisto ar vandens, ypač neapdoroto maisto.
• Asmeninė higiena, tokių kaip nepakankamas rankų plovimas po tualeto ar prieš valgį.
• Kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis, ypač šeimos nariais ar bendruomenės nariais.

Simptomai

• Pradiniame etape hepatitas A gali pasireikšti lengvais simptomais, tokiais kaip nuovargis, apetito praradimas ir pykinimas.
• Kaip liga progresuoja, gali pasireikšti gelta (odos ir akių pageltimas), tamsus šlapimas ir šviesus išmatos.
• Sunkius atvejus gali lydėti hepatinė koma, kuri pasireiškia sąmonės sutrikimais, dezorientacija ir netikėtais elgesio pokyčiais.

Diagnostika

Hepatito A diagnozė paprastai remiasi klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Tyrimai apima kraujo tyrimus, siekiant nustatyti hepatito A viruso antikūnus (IgM), kurie rodo ūminę infekciją. Taip pat gali būti atliekami kepenų funkcijos testai, siekiant įvertinti kepenų pažeidimo laipsnį. Jei pacientas patiria sunkius simptomus, gali prireikti papildomų vaizdinės diagnostikos metodų, tokių kaip ultragarsas, kad būtų įvertinta kepenų būklė.

Gydymas

Hepatito A gydymas daugiausia yra simptominis, nes specifinis antivirusinis gydymas šiai ligai nėra. Pacientams rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių ir laikytis lengvos dietos. Sunkiais atvejais, ypač kai pasireiškia hepatinė koma, gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios priežiūros, kad būtų galima stebėti paciento būklę ir užtikrinti tinkamą gydymą. Prevencinės priemonės, tokios kaip vakcinacija prieš hepatitą A, yra labai efektyvios ir rekomenduojamos keliautojams į rizikingas zonas. Taip pat svarbu išlaikyti gerą asmeninę higieną ir sanitarines sąlygas, kad būtų išvengta užsikrėtimo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas