Hepatomegalija ir splenomegalija, neklasifikuojamos kitur

Anatomija

Hepatomegalija ir splenomegalija yra dvi sąvokos, susijusios su organų, tokių kaip kepenys (hepatomegalija) ir blužnis (splenomegalija), padidėjimu. Kepenys yra didžiausias vidaus organas, esantis dešinėje pilvo pusėje, ir atlieka daugybę svarbių funkcijų, įskaitant detoksikaciją, medžiagų apykaitą ir vitaminų kaupimą. Blužnis, esantis kairėje pilvo pusėje, taip pat atlieka svarbias funkcijas, susijusias su imunitetu ir kraujo filtravimu. Šių organų padidėjimas dažnai rodo, kad organizme vyksta patologiniai procesai, kurie gali paveikti visą organizmo sistemą.

Ligos aprašymas

Hepatomegalija ir splenomegalija, neklasifikuojamos kitur, yra būklės, kurių metu kepenys ir blužnis padidėja dėl įvairių priežasčių. Šios ligos gali būti simptomai, rodančios, kad organizme vyksta uždegiminiai, infekciniai arba metaboliniai procesai. Svarbu atkreipti dėmesį į šias ligas, nes jos gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip cirozė, hepatitas arba kraujo sutrikimai. Laiku diagnozavus ir gydant, galima išvengti sunkių komplikacijų.

Ligos priežastis

Pagrindinės hepatomegalijos ir splenomegalijos priežastys gali būti įvairios. Tai apima infekcijas (pvz., virusinį hepatitą), medžiagų apykaitos sutrikimus (pvz., riebalinę kepenų ligą), autoimunines ligas, toksinų poveikį, navikus ar kraujo sutrikimus. Kiekviena iš šių priežasčių gali sukelti uždegimą arba padidėjusią organų apkrovą, dėl ko jie didėja. Mechanizmai, lemiantys šių organų padidėjimą, gali apimti kraujo tėkmės sutrikimus, ląstelių proliferaciją arba uždegiminius procesus.

Rizikos faktoriai

• Alkoholis – per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti kepenų pažeidimus ir hepatomegaliją.
• Nutukimas – riebalų kaupimasis kepenyse gali sukelti riebalinę kepenų ligą.
• Virusinės infekcijos – hepatito virusai (A, B, C) gali sukelti kepenų uždegimus ir padidėjimą.
• Vaistai – tam tikri vaistai gali turėti toksišką poveikį kepenims.
• Genetiniai veiksniai – paveldimos ligos, tokios kaip hemochromatozė, gali sukelti organų padidėjimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti nuovargis, svorio kritimas, skausmas dešinėje pilvo pusėje, apetito praradimas, gelta (odos pageltimas) ir pilvo pūtimas. Lengvi atvejai gali neturėti jokių simptomų, tačiau sunkesniais atvejais gali pasireikšti intensyvesni simptomai, įskaitant stiprų skausmą ir kraujavimo sutrikimus.

Diagnostika

Hepatomegalijos ir splenomegalijos diagnozė dažniausiai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas gali pajusti padidėjusius organus. Toliau gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, siekiant įvertinti kepenų funkciją ir nustatyti galimas infekcijas. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami norint geriau įvertinti organų dydį ir struktūrą.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos priežasties. Jei hepatomegalija ar splenomegalija yra sukeltos infekcijos, gali būti taikoma antivirusinė ar antibakterinė terapija. Jei priežastis yra alkoholizmas ar nutukimas, gali būti rekomenduojama dieta, gyvenimo būdo pokyčiai ir, kai kuriais atvejais, medikamentai. Naujoviškos terapijos, tokios kaip imunoterapija ar specifiniai vaistai, gali būti taikomos priklausomai nuo nustatytos ligos pobūdžio. Svarbu, kad gydymo planas būtų individualizuotas ir pritaikytas kiekvienam pacientui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas