Hiperosmoliariškumas ir hipernatremija

Anatomija

Hiperosmoliariškumas ir hipernatremija yra susiję su žmogaus organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Šios ligos paveikia inkstus, kurie yra atsakingi už skysčių ir druskų reguliavimą organizme. Inkstai filtruoja kraują, pašalina atliekas ir reguliuoja vandens bei natrio kiekį. Kai šios funkcijos sutrinka, gali padidėti osmosinis slėgis ir natrio koncentracija kraujyje. Taip pat paveikiama nervų sistema, nes padidėjęs osmosinis slėgis gali sukelti smegenų ląstelių dehidrataciją, kas gali sukelti neurologinius simptomus.

Ligos aprašymas

Hiperosmoliariškumas apibūdina būklę, kai organizme yra padidėjusi osmosinė koncentracija, o hipernatremija rodo padidėjusią natrio koncentraciją kraujyje. Šios būklės dažnai pasireiškia kartu ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jos yra svarbios, nes gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir paveikti organų funkcijas, ypač smegenų. Hipernatremija gali pasireikšti esant mažam skysčių vartojimui arba per dideliam skysčių praradimui, todėl yra būtina atidžiai stebėti pacientų būklę.

Ligos priežastis

Pagrindinės hiperosmoliariškumo ir hipernatremijos priežastys gali būti: nepakankamas skysčių vartojimas, padidėjęs skysčių praradimas (pvz., per vėmimą, viduriavimą ar prakaitavimą), cukrinis diabetas, inkstų ligos, arba tam tikrų vaistų poveikis, kurie gali paveikti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Taip pat galima pastebėti, kad vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę į šias būkles dėl sumažėjusio troškulio jausmo arba sutrikusios inkstų funkcijos.

Rizikos faktoriai

• Dehidratacija – mažas skysčių vartojimas arba didelis skysčių praradimas gali padidinti riziką.
• Diabetas – cukrinis diabetas gali sukelti hiperosmoliariškumą dėl padidėjusio gliukozės kiekio.
• Inkstų ligos – inkstų funkcijos sutrikimai gali trukdyti tinkamai reguliuoti elektrolitus.
• Vyresnis amžius – pagyvenę žmonės dažnai patiria dehidrataciją dėl sumažėjusio troškulio jausmo.

Simptomai

• Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, tokių kaip troškulys ir burnos džiūvimas, iki sunkių, tokių kaip sumišimas, galvos skausmas, raumenų spazmai ir net koma. Sunkūs atvejai gali sukelti neurologinius sutrikimus dėl smegenų ląstelių dehidratacijos.

Diagnostika

Hiperosmoliariškumo ir hipernatremijos diagnozė paprastai apima kraujo tyrimus, siekiant nustatyti natrio ir osmosinės koncentracijos lygius. Taip pat gali būti atliekami šlapimo tyrimai, siekiant įvertinti inkstų funkciją ir skysčių balansą. Klinikiniai simptomai taip pat yra svarbūs diagnozuojant šią būklę.

Gydymas

Gydymas apima skysčių ir elektrolitų pusiausvyros atkūrimą. Paprastai pacientams skiriami intraveniniai skysčiai, kad būtų padidintas vandens kiekis organizme. Taip pat gali būti taikomos specialios dietos, kad būtų sumažintas natrio kiekis. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios terapijos. Naujoviški gydymo metodai gali apimti naujų vaistų, kurie padeda reguliuoti elektrolitų pusiausvyrą, taikymą, tačiau tai priklauso nuo individualaus paciento atvejo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas