Hipertrichozė (padidėjęs plaukuotumas), nepatikslinta
Anatomija
Hipertrichozė, dar vadinama padidėjusiu plaukuotumu, yra liga, kuri pasireiškia nenormaliu plaukų augimu ant kūno. Žmogaus anatomijoje ši liga susijusi su odos struktūra, ypač su folikulais, kurie gamina plaukus. Plaukuotumą lemia plaukų folikulų veikla, kurią gali paveikti hormonai, genetika ir kiti veiksniai. Hipertrichozė gali paveikti bet kurią kūno dalį, tačiau dažniausiai ji pasireiškia veido, rankų ir kojų srityse. Ši liga gali būti lokalizuota arba difuzinė, priklausomai nuo to, ar ji pasireiškia tik tam tikrose vietose, ar visame kūne.
Ligos aprašymas
Hipertrichozė yra būklė, kai žmogaus kūne atsiranda per didelis plaukų augimas, kuris gali būti įgimtas arba įgytas. Įgimta hipertrichozė dažnai yra genetinė ir gali pasireikšti nuo gimimo, tuo tarpu įgyta forma gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip hormoniniai pokyčiai, tam tikros ligos ar vaistai. Hipertrichozė yra svarbi, nes ji gali turėti didelį psichologinį poveikį asmenims, kurie ja serga, sukeldama socialinę stigmatizaciją ir sumažindama gyvenimo kokybę.
Ligos priežastis
Pagrindinės hipertrichozės priežastys gali būti įvairios. Genetiniai veiksniai gali turėti didelę įtaką, ypač kai liga yra paveldima. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, padidėjęs androgenų kiekis, gali sukelti plaukų augimą. Taip pat tam tikros ligos, tokios kaip policistinių kiaušidžių sindromas, gali prisidėti prie šios būklės. Vaistai, tokie kaip steroidai ar kai kurie hormoniniai preparatai, taip pat gali sukelti hipertrichozę.
Rizikos faktoriai
- Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti hipertrichoze.
- Hormoniniai sutrikimai – pavyzdžiui, endokrininės sistemos problemos gali lemti per didelį plaukų augimą.
- Tam tikros ligos – kaip antai policistinių kiaušidžių sindromas, kuris gali sukelti hormonų disbalansą.
- Vaistų vartojimas – kai kurie vaistai gali sukelti hipertrichozę kaip šalutinį poveikį.
Simptomai
- Pagrindinis hipertrichozės simptomas yra per didelis plaukuotumas, kuris gali būti tiek lengvas, tiek labai intensyvus. Plaukai gali būti ploni ir šviesūs arba stori ir tamsūs, ir gali pasireikšti įvairiose kūno vietose. Kai kuriais atvejais, šalia plaukų augimo gali atsirasti ir odos pokyčių, tokių kaip paraudimas ar niežėjimas.
Diagnostika
Hipertrichozės diagnozavimas dažnai prasideda nuo klinikinio paciento įvertinimo, kurio metu gydytojas nustato plaukų augimo pobūdį ir trukmę. Papildomi tyrimai gali apimti hormonų lygio kraujyje tyrimus, odos biopsiją arba genetinius tyrimus, kad būtų išsiaiškintos galimos priežastys. Svarbu įvertinti ir paciento medicininę istoriją bei šeimos istoriją, siekiant nustatyti galimus rizikos veiksnius.
Gydymas
Hipertrichozės gydymas gali būti įvairus ir priklauso nuo ligos priežasties. Medicininiai sprendimai apima hormonų terapiją, jei liga susijusi su hormoniniais sutrikimais. Taip pat gali būti taikomos depiliacijos procedūros, tokios kaip lazerinė epiliacija arba elektrolizė, kurios padeda sumažinti plaukų augimą. Be to, yra ir nemedicininių sprendimų, tokių kaip kosmetinės procedūros ar plaukų šalinimo priemonės. Naujausios terapijos galimybės apima inovatyvius gydymo metodus, tokius kaip genų terapija, tačiau jie dar yra eksperimentinio pobūdžio.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas