Hipomanija

Anatomija

Hipomanija yra psichinė būklė, kuri dažniausiai susijusi su nuotaikos sutrikimais, ypač bipoliniu sutrikimu. Ši liga paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą. Pagrindinės smegenų struktūros, tokios kaip amygdala, prefrontalinė žievė ir hipokampas, gali rodyti pokyčius, susijusius su hipomanijos epizodais. Šios sritys yra susijusios su emocijų apdorojimu, impulsų kontrole ir nuotaikos stabilumu, todėl jų disfunkcija gali sukelti hipomanijos simptomus.

Ligos aprašymas

Hipomanija yra nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia pakilusia nuotaika, energijos padidėjimu ir sumažėjusiu miego poreikiu. Tai yra lengvesnė bipolinės ligos forma, kuriai būdingas ne toks intensyvus simptomų pasireiškimas kaip manijos atveju. Hipomanijos epizodai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių ir gali būti susiję su padidėjusiu produktyvumu, kūrybiškumu, tačiau taip pat gali sukelti socialinių ar darbo problemų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali progresuoti į sunkesnes psichines problemas, jei nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Hipomanijos priežastys gali būti įvairios. Genetiniai veiksniai gali turėti didelę įtaką, nes žmonės, turintys šeimos narių su nuotaikos sutrikimais, dažniau suserga. Be to, cheminiai pokyčiai smegenyse, ypač neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansas, gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Stresas, traumos ir psichologiniai veiksniai taip pat gali sukelti hipomanijos epizodus, ypač kai jie derinami su genetine polinkiu.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su nuotaikos sutrikimais didina riziką susirgti hipomanija.
• Stresas – didelis stresas ar traumos gali sukelti hipomanijos epizodus, ypač tiems, kurie turi polinkį.
• Psichologinės sąlygos – kitos psichinės ligos, tokios kaip depresija, gali padidinti hipomanijos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai hipomanijos simptomai apima pakilusią nuotaiką, energijos padidėjimą, sumažintą miego poreikį ir padidėjusią kūrybiškumą. Taip pat gali pasireikšti kalbėjimo greitumas, neatsargumas ir impulsyvumas. Nors simptomai gali būti lengvesni nei manijos atveju, jie vis tiek gali sukelti socialinių ir profesinių sunkumų.

Diagnostika

Hipomanija diagnozuojama remiantis psichologiniais vertinimais ir pacientų istorija. Psichiatras gali naudoti įvairius diagnostinius klausimynus ir kriterijus, tokius kaip DSM-5, siekiant nustatyti hipomanijos epizodų buvimą. Kartais gali būti atliekami ir laboratoriniai tyrimai, kad būtų pašalintos kitos sveikatos problemos, sukeliančios panašius simptomus.

Gydymas

Hipomanijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichiatrai dažnai skiria stabilizatorius nuotaikai, tokius kaip litiu ar antikonvulsantais, taip pat antidepresantus, jei reikia. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams valdyti simptomus ir išmokti strategijų, kaip susidoroti su stresu. Naujausios terapijos galimybės apima psichoterapijos derinimą su vaistų terapija, siekiant pasiekti geresnių rezultatų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas