Hirsutizmas

Anatomija

Hirsutizmas yra būklė, kuri susijusi su plaukų augimu ant kūno ir veido, kurį paprastai turėtų turėti tik vyrai. Ši liga paveikia plaukų folikulus, kurie yra odos struktūros, atsakingos už plaukų augimą. Hirsutizmas dažniausiai yra susijęs su hormonų disbalansu, ypač androgenų, kurie yra vyriški hormonai. Dėl šio disbalanso, plaukų folikulai reaguoja per stipriau, sukeldami nepageidaujamą plaukų augimą. Hirsutizmas gali paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant veidą, krūtinę, nugarą ir pilvą, todėl jis gali turėti didelį poveikį paciento psichologinei būklei ir savivertės jausmui.

Ligos aprašymas

Hirsutizmas yra būklė, kuriai būdingas per didelis plaukų augimas moterims, ypač tose kūno vietose, kuriose vyrai paprastai turi daugiau plaukų. Tai gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir emocinį stresą bei socialines problemas. Hirsutizmas gali būti simptomas kitų endokrininių sutrikimų, tokių kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), ir gali paveikti moterų reprodukcinę sveikatą. Supratimas apie hirsutizmą yra svarbus, nes jis gali būti susijęs su rimtesnėmis sveikatos problemomis, o tinkamas gydymas gali pagerinti gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Pagrindinės hirsutizmo priežastys apima hormoninį disbalansą, ypač padidėjusį androgenų kiekį. Tai gali būti susiję su policistinių kiaušidžių sindromu, antinksčių hiperplazija, tam tikromis vaistų grupėmis, tokiomis kaip steroidai, ir kitomis endokrininėmis ligomis. Hirsutizmas taip pat gali būti paveldimas, todėl šeimos istorija gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Be to, nutukimas gali prisidėti prie ligos per hormonų pusiausvyros sutrikimą.

Rizikos faktoriai

• Paveldimumas – šeimos istorija hirsutizmo atvejų gali padidinti riziką.
• Endokrininės ligos – policistinių kiaušidžių sindromas ir antinksčių hiperplazija yra dažniausios ligos, sukeliančios hirsutizmą.
• Nutukimas – padidėjęs kūno svoris gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir sukelti hirsutizmą.
• Vaistai – tam tikri vaistai, ypač steroidai, gali sukelti plaukų augimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima per didelį plaukų augimą veido, krūtinės, pilvo ir nugaros srityse. Šie plaukai gali būti tamsūs ir stori, o jų augimas gali būti nepageidaujamas ir sukelti diskomfortą. Simptomai gali skirtis nuo lengvų atvejų, kur plaukai auga tik nedidelėse srityse, iki sunkių atvejų, kur plaukai apima dideles kūno dalis ir sukelia emocinį stresą.

Diagnostika

Hirsutizmas diagnozuojamas atlikus fizinį tyrimą ir surinkus paciento istoriją. Gydytojai gali naudoti hirsutizmo vertinimo skalę (Ferriman-Gallwey skalę), kad įvertintų plaukų augimą skirtingose kūno vietose. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti hormonų lygį, ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, ultragarsas, kad būtų galima patikrinti kiaušidžių būklę.

Gydymas

Hirsutizmo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti hormonų terapiją, pvz., kontraceptines tabletes, kurios gali sumažinti androgenų lygį, ir vaistus, tokius kaip spironolaktonas, kurie blokuoja androgenų poveikį. Be to, kosmetinės procedūros, tokios kaip depiliacija, lazerinė epiliacija ir elektrolizė, gali padėti sumažinti nepageidaujamą plaukų augimą. Naujausios terapijos galimybės apima ir naujus vaistus, kurie veikia hormonų pusiausvyrą, tačiau svarbu, kad gydymo planas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento poreikius ir sveikatos būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas