Įgimta citomegalo viruso sukelta infekcija
Ligos aprašymas
Tai virusinė infekcija, pasireiškianti nuo simptomų nesukeliančių iki kliniškai sunkių, mirtinų ligos formų.
Sukėlėjas
Infekciją sukelia citomegalo virusas, kuris yra didžiausias žmogaus organizmą infekuojantis virusas. Jie audinių kultūruose ir infekuotose ląstelėse matomi kaip dideli intarpai ląstelių branduoliuose („pelėdos akis“).
Paplitimas
Infekcijos šaltinis – apsikrėtęs žmogus. Virusas perduodamas per kvėpavimo takus, vaisiui per placentą, naujagimiui per lytinius takus (virusai gimdos kaklelio sekrete), per seiles, šlapimą ir motinos pieną. Maži vaikai tampa infekcijos šaltiniais. Jiems būdingas artimas kontaktas su šlapimu ir seilėmis, kuriuose yra viruso. Sukėlėjas plinta keičiant vystyklus, dalijantis žaislais, kurie gali patekti į burną. Kitas infekcijos perdavimo kelias – kraujo perpylimai ir organų persodinimai. Praėjus 3-4 mėnesiams po transplantacijos dėl imunitetą slopinančių vaistų prasideda infekcija.
Simptomai
Įgimtos infekcijos atveju net 90 % naujagimių atrodo sveiki. Dažniausiai simptomai niekuo nesiskiria nuo kitų įgimtų infekcijų. Naujagimių citomegalinių intarpų liga pasireiškia per kelias dienas nuo gimimo. Beveik visada yra kūno pageltimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, bėrimas ir kraujo ląstelių, atsakingų už krešėjimą, sumažėjimas. Centrinės nervų sistemos pažeidimui būdinga mažagalvystė, judesių negalia, akies tinklainės ir gyslainės uždegimas, smegenų kalcifikatai. Vėliau pasireiškia liguistas miegas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, traukuliai, vystosi encefalitas (smegenų uždegimas), sulėtėja augimas. Daliai nėštumo metu sirgusių moterų kūdikių išsivysto kurtumas. Galima mirtis per keletą dienų ar savaičių.
Diagnostika
Diagnozė turi būti patvirtinama laboratoriniais tyrimais. „Auksinis standartas“ įrodant sukėlėją yra tipiškų gigantiškų ląstelių su intarpais branduoliuose („pelėdos akys“) nustatymas biopsijos medžiagoje iš pažeistų organų, seilėse, smegenų skystyje, šlapime. Taip pat virusai iš tiriamosios medžiagos (kraujo, seilių, šlapimo, gerklų išplovų, audinių biopsijos medžiagos) auginami žmogaus jungiamojo audinio ląstelėse – fibroblastuose, kur virusų buvimą parodo jų žalingas poveikis ląstelėms. Naudojami ir kiti tyrimai – citomegalo matricos pp65 nustatymas, polimerazės grandininė reakcija, serologiniai, kraujo, kepenų fermentų tyrimai.
Gydymas
Citomegalo virusą veikia gancikloviras, foskarnetas, cidofoviras, valgancikloviras.
Profilaktika
Svarbi rankų higiena prižiūrint naujagimius ir kūdikius. Vaisingo amžiaus ligoninių darbuotojos turi imtis bendru apsaugos priemonių. Galima ligos eigą palengvinanti imunoprofilaktika citomegalo viruso imunoglobulinu ir chemoprofilaktika gancikloviru ar valgancikloviru.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas