Įgimtos virusinės ligos

Anatomija

Įgimtos virusinės ligos dažniausiai paveikia imuninę sistemą, nervų sistemą, kvėpavimo takus ir virškinimo sistemą. Virusai, kurie sukelia šias ligas, gali turėti įtakos organų struktūrai ir funkcijai, sukeldami įvairius anatominės ir fiziologinės būklės pokyčius. Pavyzdžiui, kai kurie virusai gali sukelti encefalitą, paveikdami smegenis ir nervų sistemą, tuo tarpu kiti gali sukelti plaučių uždegimą, paveikdami kvėpavimo takus. Dėl to, kad šios ligos gali pasireikšti jau nuo pat gimimo, jos gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko augimui ir vystymuisi.

Ligos aprašymas

Įgimtos virusinės ligos yra būklės, kurias sukelia virusai, perduodami vaisiui nėštumo metu. Šios ligos gali pasireikšti įvairiais simptomais ir gali turėti skirtingą sunkumą. Jos yra svarbios, nes gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaikui, įskaitant vystymosi sutrikimus, imuninės sistemos nepakankamumą ir net mirtį. Šios ligos taip pat kelia didelį iššūkį sveikatos sistemoms, nes gali reikalauti ilgalaikio gydymo ir priežiūros.

Ligos priežastis

Pagrindinės įgimtų virusinių ligų priežastys yra virusai, tokie kaip citomegalo virusas, raudonukės virusas, herpeso virusas ir Zika virusas. Šie virusai gali būti perduodami per placentą, gimdymo metu arba per motinos pieną. Mechanizmai, kuriais virusai sukelia ligas, gali būti įvairūs – nuo tiesioginio ląstelių pažeidimo iki imuninės sistemos atsako, kuris gali sukelti uždegimą ir audinių pažeidimą. Rizikos veiksniai, tokie kaip motinos infekcijos nėštumo metu, gali padidinti tikimybę, kad vaisius bus paveiktas.

Rizikos faktoriai

• Motinos infekcijos nėštumo metu – motinos virusinės infekcijos, tokios kaip raudonukės ar Zika, gali būti perduodamos vaisiui.
• Imuninės sistemos silpnumas – motinos imuninės sistemos sutrikimai gali padidinti virusinių infekcijų riziką.
• Socialinė ir ekonominė padėtis – prasta socialinė ir ekonominė padėtis gali padidinti riziką susirgti virusinėmis ligomis.

Simptomai

• Simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo konkretaus viruso. Lengvi simptomai gali apimti karščiavimą, bėrimus ar kvėpavimo takų infekcijas, tuo tarpu sunkesni atvejai gali pasireikšti neurologiniais sutrikimais, tokiomis kaip traukuliai, intelekto sutrikimai ar augimo problemos.

Diagnostika

Įgimtų virusinių ligų diagnostika apima įvairius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, ultragarsiniai tyrimai ir genetiniai tyrimai. Pavyzdžiui, citomegalo viruso infekcija gali būti diagnozuojama per amniocentezę arba naujagimio kraujo tyrimą. Svarbu anksti nustatyti ligą, kad būtų galima pradėti tinkamą gydymą ir stebėjimą.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo konkretaus viruso ir simptomų sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti antivirusinius vaistus, imunoglobulinus ir palaikomąją terapiją. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip fizioterapija ir specializuota edukacija, gali būti naudingi vaikams, patyrusiems vystymosi sutrikimų. Naujausios terapijos galimybės apima genų terapiją ir imunoterapiją, kurios gali būti perspektyvios gydymo srityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas