Įgyta silpnaprotystė (demencija)

Anatomija

Įgyta silpnaprotystė, dar vadinama demencija, yra neurodegeneracinė liga, kuri tiesiogiai veikia smegenis. Pagrindinės smegenų sritys, kurioms ši liga daro didžiausią poveikį, yra atminties, mąstymo ir elgesio funkcijos. Dažniausiai pažeidžiamos sritys yra hipokampas, atsakingas už naujų atminčių formavimą, ir žievė, kuri apdoroja informaciją. Dėl šių smegenų struktūrų pažeidimo, pacientai patiria sunkumų su atmintimi, sprendimų priėmimu ir kasdiene veikla.

Ligos aprašymas

Įgyta silpnaprotystė (demencija) yra būklė, kuriai būdinga nuolatinis pažinimo funkcijų praradimas, trukdantis žmogaus kasdieniam gyvenimui. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant Alzheimerio ligą, vaskulinę demenciją ir Lewy kūnelių demenciją. Demencija yra svarbi visuomenės sveikatos problema, nes ji ne tik paveikia pacientus, bet ir jų šeimas bei globėjus, sukeldama didelį emocinį ir finansinį stresą. Be to, demencija yra viena iš pagrindinių negalios priežasčių vyresnio amžiaus žmonėms.

Ligos priežastis

Demencijos priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo jos tipo. Alzheimerio liga, dažniausia demencijos forma, yra susijusi su neurodegeneracija, kuri sukelia baltymų kaupimąsi smegenyse, tokių kaip beta-amiloidas ir tau. Vaskulinė demencija dažniausiai kyla dėl kraujo tiekimo į smegenis sutrikimų, pavyzdžiui, insulto. Kitos galimos priežastys apima Parkinsono ligą, Huntingtono liga ir frontotemporinę demenciją. Taip pat yra veiksnių, kurie gali prisidėti prie demencijos vystymosi, pavyzdžiui, genetika ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 65 metų žmonės yra didesnėje rizikoje susirgti demencija.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką.
• Širdies ir kraujagyslių ligos – hipertenzija, diabetas ir cholesterolio problemos gali prisidėti prie demencijos vystymosi.
• Gyvenimo būdo veiksniai – rūkymas, fizinio aktyvumo trūkumas ir netinkama mityba gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pirmieji demencijos simptomai gali būti lengvi, pavyzdžiui, pamiršimas, sutrikusi orientacija laike ir erdvėje. Laikui bėgant simptomai gali progresuoti, apimant kalbos problemas, asmenybės pokyčius, nuotaikos svyravimus ir sunkumus atliekant kasdienes užduotis. Gali pasireikšti ir vaizdiniai bei klausos haliucinacijos, kai pacientas mato ar girdi dalykus, kurių nėra.

Diagnostika

Demencijos diagnozė paprastai apima išsamią medicininę istoriją, fizinį tyrimą ir neurologinius testus. Gydytojas gali atlikti atminties ir pažinimo testus, siekdamas įvertinti pažinimo funkcijas. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, siekiant nustatyti struktūrinius smegenų pokyčius ir atmesti kitas galimas ligas.

Gydymas

Nors demencija šiuo metu nėra išgydoma, yra įvairių gydymo galimybių, kurios gali padėti valdyti simptomus. Medicininiai gydymo būdai dažnai apima cholinesterazės inhibitorius, kurie gali pagerinti atminties funkciją ir kasdienio gyvenimo kokybę. Be to, psichoterapija ir socialinė parama gali būti naudingos pacientams ir jų šeimoms. Naujos terapijos galimybės, tokios kaip genų terapija ir imunoterapija, yra aktyviai tiriamos, tačiau kol kas jos nėra plačiai prieinamos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas