Ilgalaikis asmenybės pakitimas po katastrofiškų išgyvenimų

Anatomija

Ilgalaikis asmenybės pakitimas po katastrofiškų išgyvenimų yra psichologinė būsena, kuri tiesiogiai veikia žmogaus psichinę ir emocinę anatomiją. Pagrindinės paveiktos sistemos yra nervų sistema, ypač centrinė nervų sistema, kuri apima smegenis ir nugaros smegenis. Po trauminių įvykių, smegenų struktūros, tokios kaip amygdala, hipokampas ir prefrontalinė žievė, gali būti paveiktos, kas lemia emocinę reakciją, atminties sutrikimus ir sprendimų priėmimo problemas. Taip pat gali pasireikšti endokrininės sistemos sutrikimai, kurie veikia streso hormonų, tokių kaip kortizolis, gamybą.

Ligos aprašymas

Ilgalaikis asmenybės pakitimas po katastrofiškų išgyvenimų yra psichologinė būklė, atsirandanti po intensyvių stresą sukeliančių patirčių, tokių kaip karas, gamtos katastrofos ar smurtas. Ši liga gali sukelti ilgalaikius pokyčius asmenybės bruožuose, elgesyje ir emocinėje būklėje. Žmonės, patyrę tokias traumas, gali jausti nuolatinį nerimą, depresiją, izoliaciją bei sunkumus bendraujant su kitais. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, santykiams ir bendram psichologiniam gerbūviui.

Ligos priežastis

Pagrindinės ligos priežastys yra susijusios su trauminių patirčių poveikiu. Tai gali būti fizinė ar psichinė trauma, kuri sukelia stiprius emocinius išgyvenimus. Taip pat gali būti įtakos genetikos, ankstesnių psichologinių sutrikimų ar aplinkos veiksnių, tokių kaip šeimos dinamikos ar socialinė aplinka. Mechanizmai, per kuriuos šios traumos veikia asmenybę, apima neurobiologinius pokyčius, emocinį reguliavimą ir mokymosi procesus.

Rizikos faktoriai

• Asmeninės patirtys – ankstesni psichologiniai sutrikimai, šeimos istorija, emocinis traumas gali padidinti riziką.
• Socialinė aplinka – socialinis palaikymas, artimųjų parama ir bendruomenės ryšiai gali turėti didelės įtakos ligos vystymuisi.
• Traumos intensyvumas ir trukmė – ilgesnės ir intensyvesnės traumos sukelia didesnę riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti nuolatinis nerimas, depresija, atminties sutrikimai, emocinis šaltumas, izoliacijos jausmas, sunkumai bendraujant ir pasitikėjimo praradimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, tokių kaip nuotaikų svyravimai, iki sunkių, pavyzdžiui, suicidinės mintys ar elgesys.

Diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu vertinimu, kuris apima išsamius pokalbius su pacientu apie jo patirtis, simptomus ir elgesį. Psichologiniai testai ir vertinimo skalės, tokios kaip PTSD vertinimo skalės, gali būti naudojamos siekiant objektyviai įvertinti simptomus. Taip pat gali būti atliekami neurologiniai tyrimai, siekiant įvertinti smegenų veiklą.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams išmokti valdyti savo simptomus. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anksiolitikai, gali būti skiriami siekiant palengvinti simptomus. Be to, alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip grupinė terapija, meditacija ir mindfulness praktikos, gali būti naudingi. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip EMDR (akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas), taip pat rodo teigiamus rezultatus gydant traumas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas