Ilgas buvimas nesvarumo aplinkoje

Anatomija

Liga, pavadinta „Ilgas buvimas nesvarumo aplinkoje”, turi didelį poveikį žmogaus anatomijai, ypač raumenų ir kaulų sistemai, taip pat kraujotakos ir vestibuliarinėms sistemoms. Nesvarumo aplinkoje raumenys ir kaulai patiria mažesnį apkrovimą, o tai lemia raumenų atrofiją ir kaulų mineralų tankio sumažėjimą. Be to, ilgalaikis nesvarumas gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, kadangi širdis turi dirbti kitaip, kad užtikrintų kraujo cirkuliaciją organizme, o tai gali sukelti ortostatinę hipotenziją. Vestibuliarinė sistema, atsakinga už pusiausvyros ir orientacijos pojūtį, taip pat gali būti paveikta, sukeliančia galvos sukimąsi ir koordinacijos problemas.

Ligos aprašymas

Ilgas buvimas nesvarumo aplinkoje yra būklė, kuri atsiranda, kai žmogus ilgesnį laiką yra nesvarumo sąlygose, pavyzdžiui, kosminėje erdvėje. Ši liga pasireiškia įvairiais fiziologiniais pokyčiais, kurie atsiranda dėl raumenų ir kaulų sistemos adaptacijos stygiaus. Svarbu, kad ši liga būtų gerai suprantama, kadangi ji gali turėti ilgalaikių pasekmių astronautams, dirbantiems ilgose kosminėse misijose, ir reikalauja nuolatinio stebėjimo bei prevencinių priemonių.

Ligos priežastis

Pagrindinės „Ilgo buvimo nesvarumo aplinkoje” ligos priežastys yra ilgas buvimas kosminėje erdvėje, kur gravitacijos jėga yra sumažinta. Dėl to atsiranda raumenų atrofija ir kaulų mineralų praradimas. Taip pat, nesvarumo aplinkoje keičiasi skysčių pasiskirstymas organizme, kas gali sukelti ortostatinę hipotenziją. Rizikos veiksniai gali apimti individualias organizmo savybes, tokias kaip amžius, fizinė būklė ir sveikatos būklė prieš misiją.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikis buvimas nesvarumo sąlygose – tai pagrindinis veiksnys, sukeliantis ligos simptomus ir komplikacijas.
• Fizinė būklė prieš misiją – silpnesni raumenys ar kaulai gali sukelti didesnį rizikos laipsnį.
• Amžius – vyresni žmonės gali labiau jausti neigiamus pokyčius organizme.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima raumenų silpnumą ir atrofiją, kaulų mineralų tankio sumažėjimą, galvos sukimąsi ir pusiausvyros problemas. Taip pat gali pasireikšti nuovargis, ortostatinė hipotenzija, pykinimas ir kiti vestibuliariniai sutrikimai.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai apima fizinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Gali būti atliekami raumenų ir kaulų ultragarsiniai tyrimai, kaulų mineralų tankio matavimai, taip pat vestibuliariniai testai, siekiant įvertinti pusiausvyros sutrikimus. Be to, gali būti taikomi kraujo tyrimai, siekiant nustatyti hormonų lygį ir kitus biocheminius rodiklius.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti fizinę terapiją, kuri padeda atkurti raumenų jėgą ir pusiausvyrą. Taip pat gali būti skiriami vaistai, kurie padeda reguliuoti kraujo spaudimą ir kitus simptomus. Nemedicininiai sprendimai apima reguliarų fizinį aktyvumą, specialiai pritaikytas treniruotes, skirtas raumenų ir kaulų stiprinimui, bei tinkamą mitybą, užtikrinančią reikiamą mineralų ir vitaminų kiekį organizme. Naujausios terapijos galimybės apima virtualios realybės programas, kurios padeda treniruoti pusiausvyrą ir koordinaciją nesvarumo sąlygose.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas