Imunizacija, neatlikta pacientui atsisakius dėl įsitikinimų ir grupinės nuostatos įtakos

Anatomija

Imunizacija, neatlikta pacientui atsisakius dėl įsitikinimų ir grupinės nuostatos įtakos, tiesiogiai nesusijusi su konkrečia anatomine liga, tačiau ji turi didelį poveikį žmogaus imuninei sistemai. Imuninė sistema yra sudėtinga organizmo dalis, apimanti daugelį organų ir audinių, tokių kaip kaulų čiulpai, blužnis, limfmazgiai, ir thymus. Šie organai ir audiniai dirba kartu, kad apsaugotų organizmą nuo infekcijų ir ligų. Neatlikus imunizacijos, šios sistemos funkcija gali būti sutrikdyta, o organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijų ir ligų, kurios gali paveikti įvairias sistemas, įskaitant kvėpavimo, virškinimo ir nervų sistemas.

Ligos aprašymas

Imunizacija, atsisakius dėl įsitikinimų ir grupinės nuostatos įtakos, dažnai laikoma socialiniu ir sveikatos priežiūros iššūkiu. Ši situacija gali sukelti didelį pavojų visuomenės sveikatai, nes neimunizuoti asmenys gali tapti infekcijų židiniu. Ligos pobūdis yra susijęs su tuo, kad atsisakymas nuo skiepų gali sukelti ligų, tokių kaip tymų, raudonukės, kokliušo, ir kitų užkrečiamųjų ligų, protrūkius. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti ne tik atsisakiusius skiepų, bet ir aplinkinius asmenis, kurie negali būti imunizuoti dėl medicininių priežasčių.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra susijusios su asmens įsitikinimais, švietimo lygiu, socialinėmis normomis ir grupinėmis nuostatomis. Dažnai žmonės atsisako skiepų dėl baimės, dezinformacijos arba dėl to, kad jų socialinė aplinka skatina tokį elgesį. Taip pat gali būti, kad asmenys turi religinių ar filosofinių priežasčių, dėl kurių mano, kad skiepai yra žalingi. Šie mechanizmai gali sukelti imuniteto trūkumą ir didinti riziką užsikrėsti užkrečiamomis ligomis.

Rizikos faktoriai

• Socialinė aplinka – asmenys, kurių draugai ar šeimos nariai atsisako skiepų, gali būti labiau linkę daryti tą patį.
• Švietimo lygis – mažesnis išsilavinimas gali lemti didesnį dezinformacijos poveikį ir baimę dėl vakcinų.
• Religiniai įsitikinimai – kai kurios religijos gali turėti nuostatas, trukdančias skiepytis.
• Psichologiniai veiksniai – žmonių baimės ir nerimas dėl galimų skiepų šalutinio poveikio gali lemti atsisakymą.

Simptomai

• Atsisakymas nuo skiepų gali sukelti įvairius simptomus, kurie priklauso nuo užkrečiamosios ligos, nuo lengvų, tokių kaip karščiavimas ir kosulys, iki sunkių, kaip plaučių uždegimas ar meningitas.
• Be to, socialinės pasekmės, tokios kaip stigmatizacija ir socialinė izoliacija, gali būti psichologiniai simptomai, su kuriais susiduria atsisakę skiepų asmenys.

Diagnostika

Diagnostika šiuo atveju apima epidemiologinius tyrimus, kurie nustato skiepų aprėpties lygį bendruomenėje. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar asmenys yra užsikrėtę konkrečiomis ligomis, kurios galėjo būti užkirstos kelias skiepais. Visuomenės sveikatos institucijos dažnai stebi ligų protrūkius, kad galėtų įvertinti imunizacijos lygį ir riziką.

Gydymas

Gydymo galimybės šiuo atveju gali būti ribotos, nes geriausias būdas užkirsti kelią ligoms yra imunizacija. Tačiau, jei asmuo vis tiek užsikrečia, gydymas gali apimti simptomų valdymą ir infekcijų gydymą antibiotikais ar antivirusiniais vaistais. Be to, svarbu šviesti visuomenę apie vakcinų naudą ir išsklaidyti mitus, kad būtų sumažintas atsisakymo nuo skiepų skaičius. Prevencinė strategija apima ir nemedicininius sprendimus, tokius kaip bendruomenės švietimas ir informacinių kampanijų vykdymas, siekiant didinti vakcinacijos lygį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas