Infekcijos po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos

Anatomija

Infekcijos po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos dažniausiai paveikia kraujotakos sistemą, kuri apima širdį, kraujagysles ir kraują. Kai į organizmą patenka infekcijos sukėlėjai, jie gali greitai plisti per kraują ir sukelti sisteminius uždegiminius atsakus. Dėl to gali būti pažeidžiami kiti organai, tokie kaip inkstai, kepenys ir plaučiai, sukeliantys komplikacijas, tokias kaip sepsis. Taip pat gali būti paveikti ir imuniniai organai, tokie kaip limfmazgiai, kurie reaguoja į infekciją.

Ligos aprašymas

Infekcijos po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos yra rimta medicininė būklė, kuri gali kilti, kai į organizmą patenka mikroorganizmai per medicinines procedūras. Tai gali būti bakterijos, virusai ar grybai, kurie, patekę į kraują, gali sukelti uždegimą ir įvairias komplikacijas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių pasekmių, tokių kaip sepsis, kuris gali būti mirtinas, ypač žmonėms su silpna imunine sistema.

Ligos priežastis

Pagrindinės infekcijų po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos priežastys gali būti įvairūs mikroorganizmai, įskaitant bakterijas, virusus ir grybus. Infekcijos gali kilti dėl netinkamai sterilizuotų medicininių priemonių, nesilaikant aseptikos taisyklių, arba dėl paciento imuninės sistemos silpnumo. Be to, ilgesnis laikotarpis, kai pacientas yra veikiamas invazinių procedūrų, taip pat didina infekcijos riziką. Rizikos veiksniai gali apimti pacientų, kurie turi lėtinių ligų, pvz., cukrinio diabeto ar vėžio, imuninės sistemos sutrikimus.

Rizikos faktoriai

• Invazinės procedūros, pavyzdžiui, intraveninės infuzijos ar transfuzijos, didina infekcijos riziką.
• Pacientų, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, pavyzdžiui, dėl chemoterapijos ar AIDS, rizika yra didesnė.
• Netinkamas medicininių priemonių sterilizavimas arba aseptikos taisyklių nesilaikymas padidina infekcijų tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmai ir bendras silpnumas.
• Sunkiomis infekcijos formomis gali pasireikšti greitas širdies plakimas, kvėpavimo sutrikimai, kraujospūdžio kritimas ir sąmonės netekimas.

Diagnostika

Infekcijos diagnozė po infuzijos ar transfuzijos paprastai prasideda nuo paciento simptomų vertinimo ir klinikinių tyrimų. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, siekdami nustatyti infekcijos sukėlėją, taip pat gali būti atliekami kultūriniai tyrimai, siekiant identifikuoti bakterijas ar virusus. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno ar ultragarsiniai tyrimai, gali būti atliekami, jei įtariama, kad infekcija išplito į kitus organus.

Gydymas

Infekcijos gydymas po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos apima antibiotikų ar antivirusinių vaistų skyrimą, priklausomai nuo nustatyto infekcijos sukėlėjo. Taip pat gali būti skiriami imunomoduliatoriai, siekiant pagerinti organizmo atsaką į infekciją. Jei infekcija yra sunki arba komplikacijų atveju, gali prireikti hospitalizuoti pacientą ir taikyti intensyvesnį gydymą. Be to, prevencinės priemonės, tokios kaip tinkamas medicininių priemonių sterilizavimas ir aseptikos laikymasis, yra esminės siekiant sumažinti infekcijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas