Inkstų ir šlapimtakių akmenys

Anatomija

Inkstų ir šlapimtakių akmenys susiję su šlapimo sistemos anatomija, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Inkstai yra poriniai organai, esantys nugaros pusėje, kurių pagrindinė funkcija yra filtruoti kraują ir gaminti šlapimą. Šlapimtakiai yra ploni vamzdeliai, kurie jungia inkstus su šlapimo pūslėmis, per kuriuos šlapimas teka. Akmenys gali formuotis inkstuose ir keliauti į šlapimtakius, sukeldami įvairius simptomus ir komplikacijas.

Ligos aprašymas

Inkstų ir šlapimtakių akmenys yra kieti mineraliniai nuosėdų dariniai, kurie susidaro inkstuose arba šlapimtakiuose. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti stiprų skausmą, šlapimo takų obstrukciją, infekcijas ir kitus rimtus sveikatos sutrikimus. Akmenų dydis gali svyruoti nuo smulkių kristalų iki didelių, kurie gali užblokuoti šlapimo srautą.

Ligos priežastis

Pagrindinės inkstų ir šlapimtakių akmenų priežastys apima medžiagų apykaitos sutrikimus, dehidrataciją, dietos ypatumus, tam tikrų vaistų vartojimą ir genetinius veiksnius. Akmenys gali susidaryti dėl per didelio kalcio, oksalatų, fosfatų arba šlapimo rūgšties kiekio šlapime, taip pat dėl sumažėjusio šlapimo kiekio, kuris padeda išplauti šias medžiagas.

Rizikos faktoriai

• Dehidratacija – sumažina šlapimo kiekį, todėl padidina akmenų susidarymo riziką.
• Netinkama mityba – per didelis druskos, baltymų ir oksalatų vartojimas gali prisidėti prie akmenų formavimosi.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti ligos riziką.
• Amžius ir lytis – vyrai dažniau serga inkstų akmenimis, o liga dažniausiai pasireiškia 30-50 metų amžiaus žmonėms.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai apima stiprų skausmą juosmens srityje, kuris gali plisti į pilvą, šlapimo takų obstrukciją, kraują šlapime, pykinimą, vėmimą ir dažną šlapinimąsi. Simptomai gali būti įvairūs – nuo lengvo diskomforto iki labai stipraus skausmo, kuris reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Inkstų ir šlapimtakių akmenys diagnozuojami naudojant įvairius tyrimus. Dažniausiai atliekami ultragarsiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija (KT) ir rentgeno nuotraukos. Taip pat gali būti tiriamas šlapimas, siekiant nustatyti akmenų sudėtį ir galimus uždegimo požymius. Šie tyrimai padeda gydytojams įvertinti akmenų dydį, vietą ir galimas komplikacijas.

Gydymas

Inkstų ir šlapimtakių akmenų gydymas priklauso nuo akmenų dydžio, tipo ir simptomų sunkumo. Maži akmenys gali būti gydomi konservatyviais metodais, tokiais kaip didelis skysčių vartojimas ir skausmą malšinantys vaistai. Dideli akmenys gali reikalauti procedūrų, tokių kaip litotripsija (akmenų smulkinimas) arba chirurginis pašalinimas. Neseniai atsirado naujų terapijų, tokių kaip endoskopinė chirurgija, kuri leidžia pašalinti akmenis minimaliai invaziniu būdu. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą, siekiant sumažinti akmenų susidarymo riziką ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas