Inkstų kanalėlių acidozė

Anatomija

Inkstų kanalėlių acidozė yra liga, tiesiogiai susijusi su inkstų anatomija ir funkcija. Žmogaus inkstai, esantys nugaros dalyje, yra sudaryti iš nefronų, kurie yra pagrindiniai filtravimo vienetai. Kiekvienas nefronas turi glomerulą, kuriame vyksta kraujo filtracija, ir kanalėlius, kurie atsakingi už skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Inkstų kanalėlių acidozė paveikia distalinę kanalėlių dalį, kurioje sutrinka rūgščių ir šarmų balansas, lemiančios metabolinę acidozę. Dėl to organizmas negali tinkamai pašalinti rūgščių, kas gali sukelti įvairių sistemų, įskaitant kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių sistemas, disfunkciją.

Ligos aprašymas

Inkstų kanalėlių acidozė yra būklė, kai inkstai nesugeba tinkamai išskirti rūgščių, o tai sukelia organizmo rūgštingumo padidėjimą. Tai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, įskaitant kaulų mineralizacijos sutrikimus ir raumenų silpnumą. Liga gali būti įgimta arba įgyta, ir ji yra svarbi, nes gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei nebus tinkamai diagnozuota ir gydoma. Pacientams gali pasireikšti įvairūs simptomai, pradedant nuo lengvo diskomforto ir baigiant sunkiomis komplikacijomis, tokiomis kaip inkstų nepakankamumas.

Ligos priežastis

Inkstų kanalėlių acidozės priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaiko įgimtos ligos, tokios kaip Bartter sindromas arba Gitelman sindromas. Taip pat liga gali būti susijusi su kitomis būklėmis, kaip antai cukrinis diabetas, inkstų akmenys ar tam tikros autoimuninės ligos. Be to, ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas, pavyzdžiui, diuretikų, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Mechanizmai apima sutrikusią rūgščių sekreciją ir padidėjusį bikarbonato praradimą, kas galiausiai veda prie metabolinės acidozės.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – tam tikros paveldimos ligos gali padidinti riziką susirgti inkstų kanalėlių acidoze.
• Diabetas – ilgalaikis cukrinio diabeto poveikis inkstams gali sukelti šią ligą.
• Vaistų vartojimas – diuretikai ir kai kurie kiti vaistai gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Autoimuninės ligos – tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, gali paveikti inkstų funkciją.

Simptomai

• Dažniausi simptomai apima nuovargį, raumenų silpnumą ir kaulų skausmus. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, vėmimas ir apetito praradimas. Kai kuriais atvejais pacientams gali pasireikšti inkstų akmenys arba kaulų deformacijos. Sunkiais atvejais gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai dėl metabolinės acidozės.

Diagnostika

Inkstų kanalėlių acidozės diagnozė dažniausiai remiasi kraujo ir šlapimo tyrimais. Būtina įvertinti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, taip pat elektrolitų lygį. Šlapimo pH matavimas gali padėti nustatyti acidozės tipą. Gydytojai taip pat gali atlikti inkstų ultragarso tyrimą, kad įvertintų inkstų struktūrą ir funkciją. Be to, gali būti reikalingi genetiniai tyrimai, jei įtariama įgimta liga.

Gydymas

Inkstų kanalėlių acidozės gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai skiriami vaistai, kurie padeda atstatyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, pavyzdžiui, bikarbonato preparatai. Taip pat gali būti skiriami vaistai, kurie mažina inkstų akmenų susidarymo riziką. Nemedicininiai sprendimai apima dietos korekciją, siekiant sumažinti rūgščių suvartojimą. Naujausios terapijos galimybės apima genų terapiją, tačiau šios galimybės dar yra tiriamos ir ne visada prieinamos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas