Įnosės ir melioidozė
Anatomija
Įnosės ir melioidozė yra infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Burkholderia pseudomallei. Ši liga dažniausiai paveikia kvėpavimo sistemą, tačiau gali turėti įtakos ir kitiems organams, tokiems kaip kepenys, inkstai, širdis ir centrinė nervų sistema. Infekcija dažnai prasideda per odą arba kvėpavimo takus, todėl pirmieji simptomai gali būti susiję su plaučiais, pavyzdžiui, kosuliu ar dusuliu. Ligos progresavimas gali sukelti sisteminę infekciją, kuri paveikia visą organizmą, ypač imuniniu požiūriu silpnus asmenis.
Ligos aprašymas
Įnosės ir melioidozė yra rimta infekcinė liga, kuri dažniausiai pasitaiko tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, nuo lengvų, asimptominių iki sunkių, gyvybei pavojingų. Melioidozė yra svarbi ne tik dėl jos klinikinių pasireiškimų, bet ir dėl didelio mirtingumo rodiklio, ypač tarp žmonių su silpna imunine sistema. Liga gali sukelti plaučių uždegimą, abscesus ir sepsį, todėl svarbu ją anksti diagnozuoti ir gydyti.
Ligos priežastis
Pagrindinė įnosės ir melioidozės priežastis yra bakterija Burkholderia pseudomallei, kuri dažnai randama dirvožemyje ir vandenyje. Ši bakterija gali patekti į organizmą per odos pažeidimus, įkvėpus užkrėsto oro arba vartojant užkrėstą maistą ir vandenį. Mechanizmai, kaip bakterija sukelia ligą, apima jos gebėjimą išvengti imuninio atsako ir sukelti uždegimą. Rizikos veiksniai, tokie kaip diabetas, kepenų liga, inkstų nepakankamumas ir kiti imuninės sistemos sutrikimai, taip pat gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
Rizikos faktoriai
- Diabetas – šis sutrikimas gali sumažinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
- Imunodeficitas – žmonės su silpna imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV/AIDS, yra labiau linkę susirgti melioidoze.
- Kitos lėtinės ligos – tokios kaip kepenų ar inkstų liga, gali padidinti riziką susirgti.
- Gyvenimo sąlygos – asmenys, gyvenantys tropiniuose regionuose ar turintys kontaktą su užkrėstu dirvožemiu, yra labiau pažeidžiami.
Simptomai
- Pradiniai simptomai gali apimti karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus ir kosulį.
- Su laiku liga gali progresuoti, sukeldama sunkius simptomus, tokius kaip dusulys, krūtinės skausmas, abscesai įvairiuose organuose ir sepsis.
- Kai kurie pacientai gali patirti neurologinius simptomus, tokius kaip sumišimas ar traukuliai.
Diagnostika
Įnosės ir melioidozės diagnozė apima anamnezės rinkimą, fizinį ištyrimą ir laboratorinius tyrimus. Dažniausiai naudojami kraujo tyrimai, kurie gali parodyti padidėjusius uždegimo žymenis. Taip pat gali būti atliekami mikrobiologiniai tyrimai, siekiant nustatyti Burkholderia pseudomallei buvimą kraujyje, šlapime arba kitose kūno skysčiuose. Kartais gali prireikti vaizdinių tyrimų, tokių kaip rentgeno nuotraukos ar kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti plaučių ar kitų organų pažeidimus.
Gydymas
Melioidozės gydymas paprastai apima antibiotikus, tokius kaip cefalosporinai ar karbapenemai, kurie yra veiksmingi prieš Burkholderia pseudomallei. Gydymo trukmė gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo ligos sunkumo. Be to, gali būti taikomi nemedicininiai sprendimai, tokie kaip tinkama mityba ir gyvenimo būdo pokyčiai, siekiant stiprinti imunitetą. Naujienos apie terapijos galimybes nuolat atnaujinamos, todėl svarbu konsultuotis su specialistais dėl naujausių gydymo metodų ir tyrimų.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas