Įprastinė ir ritualinė cirkumzicija

Anatomija

Įprastinė ir ritualinė cirkumzicija yra procedūra, kurios metu pašalinama dalis arba visa varpos apyvarpė. Ši procedūra veikia reprodukcinę sistemą, ypač varpą ir apyvarpę. Apyvarpė yra oda, kuri dengia galvutę, ir jos pašalinimas gali turėti įtakos ne tik fizinei anatomijai, bet ir seksualiniam funkcionalumui. Anatominiu požiūriu, cirkumzicija gali paveikti jautrumą ir kraujotaką varpoje, todėl ši procedūra yra svarbi ne tik medicininiu, bet ir kultūriniu aspektu.

Ligos aprašymas

Įprastinė ir ritualinė cirkumzicija nėra liga, o chirurginė procedūra, atliekama dažnai dėl kultūrinių, religinių ar medicininių priežasčių. Ši procedūra gali būti atliekama naujagimiams, vaikams ar suaugusiems. Įprastinė cirkumzicija dažnai atliekama dėl higienos priežasčių, o ritualinė – dėl religinių tradicijų, pavyzdžiui, judaizme ir islamo. Cirkumzicija gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, todėl svarbu ją vertinti iš įvairių perspektyvų.

Ligos priežastis

Įprastinės ir ritualinės cirkumzicijos priežastys gali būti įvairios. Medicininės priežastys apima uždegimus, apyvarpės susiaurėjimą (phimosis) ar kitas komplikacijas, susijusias su higiena. Religinių ir kultūrinių priežasčių motyvai dažnai kyla iš tradicijų, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Be to, socialiniai veiksniai, tokie kaip šeimos normos ir bendruomenės spaudimas, gali turėti įtakos sprendimui atlikti cirkumziciją.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Cirkumzicija dažniausiai atliekama naujagimiams, tačiau suaugusiųjų atveju gali kilti didesnė komplikacijų rizika.
• Higienos trūkumas: Žmonėms, kurie nesilaiko tinkamos higienos, gali kilti didesnė infekcijų rizika.
• Religiniai įsitikinimai: Kai kurios religijos reikalauja cirkumzicijos, todėl žmonės gali būti spaudžiami ją atlikti.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai, susiję su cirkumzicija, gali apimti skausmą, patinimą, kraujavimą po procedūros, taip pat galimas infekcijas. Po operacijos gali pasireikšti ir psichologiniai simptomai, tokie kaip nerimas ar depresija, ypač suaugusiems, kurie gali jausti nepatogumų dėl šios procedūros.

Diagnostika

Diagnostika cirkumzicijos atveju apima fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas įvertina varpos ir apyvarpės būklę. Jei yra medicininių indikacijų, tokios kaip apyvarpės uždegimas ar susiaurėjimas, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar biopsija, siekiant nustatyti galimas problemas.

Gydymas

Gydymo galimybės po cirkumzicijos gali apimti skausmą malšinančius vaistus, antiseptinius preparatus ir tinkamą priežiūrą, kad būtų išvengta infekcijų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad pacientas gautų psichologinę paramą, jei jam reikia. Nors cirkumzicija dažniausiai yra vienkartinė procedūra, kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų chirurginių intervencijų, jei kyla komplikacijų. Be to, medicinos mokslas nuolat tobulėja, todėl atsiranda naujų terapijų ir metodų, skirtų šios procedūros pasekmėms valdyti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas