Įprastinis abortas
Anatomija
Įprastinis abortas susijęs su reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su gimda ir kiaušidėmis. Gimda yra tuščiaviduris organas, kuriame vystosi embrionas. Kiaušidės gamina kiaušialąstes ir hormonus, tokius kaip estrogenas ir progesteronas, kurie yra būtini nėštumui palaikyti. Jei nėštumas nutrūksta, tai gali būti susiję su gimdos struktūromis, hormonų pusiausvyra ar kitomis anatomijos ypatybėmis, kurios gali paveikti embriono vystymąsi ir įsitvirtinimą gimdoje.
Ligos aprašymas
Įprastinis abortas, dar vadinamas spontanišku abortu, yra nėštumo nutraukimas, kuris įvyksta natūraliai prieš 20 nėštumo savaičių. Tai yra viena dažniausių komplikacijų nėštumo metu. Ši liga svarbi, nes ji gali turėti didelės įtakos moters fizinei ir emocinei sveikatai, taip pat gali būti susijusi su rizika būsimam nėštumui. Daugeliu atvejų įprastinis abortas įvyksta dėl genetinių ar chromosominių anomalijų, tačiau gali būti ir kitų veiksnių, lemiančių šią būklę.
Ligos priežastis
Pagrindinės įprastinio aborto priežastys apima:
- Genetinės anomalijos – dažniausiai abortai įvyksta dėl chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčių, kurie neleidžia embrionui normaliai vystytis.
- Hormoniniai sutrikimai – hormonų, ypač progesterono, trūkumas gali trukdyti embriono implantacijai ir vystymuisi.
- Anatominės anomalijos – gimdos formos arba struktūros anomalijos gali trukdyti normaliai nėštumo eigai.
- Infekcijos – tam tikros infekcijos, pvz., lytiniu keliu plintančios ligos, gali sukelti abortą.
- Imuniniai sutrikimai – imuninės sistemos problemos gali sukelti embriono atmetimą.
Rizikos faktoriai
- Amžius – moterims, vyresnėms nei 35 metų, kyla didesnė rizika patirti abortą.
- Prieš tai buvę abortai – moterims, turėjusioms daugiau nei vieną abortą, rizika didėja.
- Chroninės ligos – diabetas, hipertenzija ir kitos ligos gali paveikti nėštumo eigą.
- Gyvenimo būdo veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas ir narkotikų naudojimas gali padidinti abortų riziką.
- Nutukimas – didelis kūno masės indeksas (KMI) gali paveikti nėštumo eigą ir padidinti abortų riziką.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai apima kraujavimą iš makšties, pilvo skausmą ir mėšlungį. Kraujavimas gali būti lengvas, bet kai kuriais atvejais jis gali būti gausus. Pilvo skausmas gali būti lengvas ar stiprus, priklausomai nuo abortą sukeliančių priežasčių. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir simptomai, tokie kaip pykinimas ar vėmimas, ypač jei nėštumas buvo pažengęs.
Diagnostika
Įprastinio aborto diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, tokiomis kaip kraujavimas ir pilvo skausmas. Gydytojas gali atlikti ultragarso tyrimą, kad patvirtintų embriono buvimą ar nebuvimą gimdoje. Taip pat gali būti atliekami hormoniniai tyrimai, siekiant įvertinti progesterono lygį, ir kiti laboratoriniai tyrimai, kurie padėtų nustatyti galimas infekcijas ar hormoninius sutrikimus.
Gydymas
Įprastinio aborto gydymas priklauso nuo situacijos. Jei abortas jau įvyko, gali prireikti medicininės intervencijos, kad būtų pašalinti likę audiniai iš gimdos. Tai gali būti atliekama medicininiu ar chirurginiu būdu. Jei abortas dar neįvyko, tačiau yra didelė rizika, gydytojas gali skirti hormonų terapiją, kad padėtų palaikyti nėštumą. Be to, moterims gali būti rekomenduojama pakeisti gyvenimo būdą, kad sumažintų riziką būsimuose nėštumuose. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip imuninės sistemos moduliavimas, dar yra tiriamos ir gali tapti perspektyviomis ateities gydymo galimybėmis.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas