Išangės fistulė

Anatomija

Išangės fistulė yra patologinis susidarymas, kuris atsiranda tarp išangės ir aplinkinių audinių. Ji susijusi su analine kanalo anatomija, kurioje yra sfinkteriai, raumenys ir gleivinės, atsakingos už išmatų išmetimą. Fistulė gali susidaryti dėl uždegiminių procesų, pavyzdžiui, analinių abscesų, kurie gali paveikti tiesiąją žarną ir aplinkinius audinius. Dėl šios ligos gali būti pažeidžiami nervai, kraujagyslės ir kt., todėl ji yra svarbi ne tik dėl fizinio diskomforto, bet ir dėl galimų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Išangės fistulė yra nenormalus kanalas, kuris sujungia išangę su oda arba kitais vidaus organais. Ši liga gali būti lėtinė, sukelianti nuolatinį skausmą, diskomfortą ir infekcijas. Išangės fistulės yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip abscesai, infekcijos ir net vėžys, jei jos nėra tinkamai gydomos. Be to, jos gali paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukeldamos psichologines problemas, tokias kaip nerimas ar depresija.

Ligos priežastis

Pagrindinės išangės fistulės priežastys apima analinius abscesus, kurie dažnai atsiranda dėl bakterinės infekcijos, uždegiminių ligų, tokių kaip Krono liga arba opinis kolitas, bei sužalojimų ar chirurginių intervencijų. Fistulės gali susidaryti ir dėl ilgalaikio vidurių užkietėjimo ar viduriavimo, kurie sukelia padidėjusį spaudimą ir uždegimą analinėje srityje. Kiti galimi mechanizmai apima genetinius veiksnius, imuninės sistemos sutrikimus ir lėtinius uždegimus.

Rizikos faktoriai

• Analiniai abscesai – dažniausiai sukelia fistulių susidarymą.
• Uždegiminės žarnų ligos – padidina riziką dėl lėtinio uždegimo.
• Chirurginės procedūros – po operacijų gali atsirasti komplikacijų.
• Genetika – šeimos anamnezė gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
• Žemas imunitetas – gali padidinti užsikrėtimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmą ir diskomfortą analinėje srityje, ypač sėdint ar vaikštant.
• Pūlingas arba kraujingas išskyros iš fistulės angos.
• Niežėjimas aplink išangę.
• Vietinis patinimas ir uždegimas.
• Karščiavimas ir bendras silpnumas gali pasireikšti, jei yra infekcija.

Diagnostika

Išangės fistulės diagnozuojamos atlikus klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas apžiūri analinę sritį. Dažnai naudojami papildomi tyrimai, tokie kaip anoskopija, rektoskopija ar ultragarsas, siekiant nustatyti fistulės vietą ir sudėtingumą. Kartais gali prireikti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), kad būtų gautas išsamus vaizdas apie fistulę ir aplinkinius audinius.

Gydymas

Išangės fistulės gydymui dažniausiai reikalinga chirurginė intervencija, kurios metu pašalinamas fistulės kanalas ir atstatomas normalus audinių vientisumas. Be chirurgijos, gali būti taikomi ir konservatyvūs gydymo metodai, tokie kaip antibiotikų terapija, skausmą malšinantys vaistai ir dietinės rekomendacijos. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip fistulės uždarymas naudojant biomedžiagas arba lazerinę terapiją, kurios padeda sumažinti atkryčių riziką ir pagreitina gijimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas