Išangės ir analinio kanalo piktybiniai navikai

Anatomija

Išangės ir analinio kanalo piktybiniai navikai yra susiję su apatinės virškinimo sistemos anatomija. Išangė yra paskutinė storosios žarnos dalis, kuri atlieka svarbų vaidmenį išmatų išskyrimo procese. Analinis kanalas, esantis tarp tiesiosios žarnos ir išangės, yra siauras kanalas, kuris padeda kontroliuoti išmatų išskyrimą. Šie organai yra sudaryti iš raumenų, nervų ir gleivinės, o jų funkcijos yra glaudžiai susijusios su virškinimo, nervų ir kraujotakos sistemomis. Piktybiniai navikai šiose srityse gali paveikti ne tik pačius organus, bet ir aplinkinius audinius, limfmazgius bei kitus vidaus organus, todėl jų diagnozavimas ir gydymas yra itin svarbūs.

Ligos aprašymas

Išangės ir analinio kanalo piktybiniai navikai apima įvairius vėžinius susirgimus, kurie gali atsirasti šiose srityse. Dažniausiai pasitaiko analinis vėžys, kuris gali būti išsivystęs iš analinės gleivinės ar išangės epitelio ląstelių. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant skausmą, kraujavimą ir gyvenimo kokybės sumažėjimą. Be to, analinis vėžys dažnai diagnozuojamas vėlai, kai liga jau yra pažengusi, todėl ankstyva diagnostika ir prevencija yra itin svarbūs aspektai kovojant su šiuo vėžiu.

Ligos priežastis

Pagrindinės išangės ir analinio kanalo piktybinių navikų priežastys gali būti įvairios. Viena iš jų – žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris yra žinomas kaip pagrindinis rizikos veiksnys analiniam vėžiui. Be to, lėtinis uždegimas, pavyzdžiui, dėl hemoroidų ar analinių įtrūkimų, gali padidinti vėžio riziką. Genetiniai veiksniai, imuninės sistemos sutrikimai ir gyvenimo būdo aspektai, tokie kaip rūkymas ir nesveika mityba, taip pat gali prisidėti prie šios ligos išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – šis virusas yra susijęs su analiniu vėžiu, ypač žmonėms, turintiems daug seksualinių partnerių.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys silpną imuninę sistemą, pavyzdžiui, žmonės, sergantys ŽIV, yra labiau linkę susirgti šia liga.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę susirgti, ypač po 50 metų.
• Rūkymas – šis įprotis padidina riziką susirgti analiniu vėžiu.
• Nesveika mityba – mityba, turinti mažai skaidulų ir daug riebalų, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti kraujavimą iš išangės, skausmą ar diskomfortą analinėje srityje, niežėjimą ir išskyras. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir odos pokyčiai aplink išangę, tokie kaip iškilimai ar opelės. Vėlesnėse ligos stadijose gali pasireikšti svorio kritimas, nuovargis ir bendras silpnumas.

Diagnostika

Šios ligos diagnostika paprastai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti skaitmeninį rektalinį tyrimą, kad patikrintų galimus iškilimus ar anomalijas. Jei įtariama liga, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip kolonoskopija, kurios metu tyrinėjama storosios žarnos gleivinė, ir biopsija, siekiant paimti audinio mėginį, kuris bus tiriamas dėl piktybinių ląstelių. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant nustatyti ligos išplitimą.

Gydymas

Išangės ir analinio kanalo piktybinių navikų gydymas gali apimti chirurginę intervenciją, chemoterapiją ir radioterapiją. Chirurgija gali būti atliekama siekiant pašalinti navikus ir aplinkinius audinius. Chemoterapija ir radioterapija gali būti naudojamos kaip papildomos gydymo priemonės, ypač jei liga yra pažengusi. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama imunoterapijai, kuri skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Taip pat yra tyrimų, kurie nagrinėja naujas gydymo strategijas, tokias kaip tikslinė terapija, siekiant pagerinti ligonių prognozes ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas