Išangės ir genitalijų (venerinės) karpos

Anatomija

Išangės ir genitalijų karpos, dar žinomos kaip venerinės karpos, dažniausiai pasireiškia ant odos aplink išangę ir lytinius organus. Šios karpos dažnai susijusios su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), kuris gali paveikti odą ir gleivines. Šių karpų atsiradimas gali turėti įtakos lytinių organų, išangės ir aplinkinių audinių anatomijai. Paveikti audiniai gali būti jautrūs ir dirginami, o tai gali sukelti diskomfortą ir kitus simptomus.

Ligos aprašymas

Išangės ir genitalijų karpos yra gerybiniai odos augliai, kuriuos sukelia tam tikros ŽPV rūšys. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologinę įtaką, pvz., nerimą ar gėdą dėl estetikos. Karpos gali būti skirtingų dydžių ir formų, dažnai pasireiškiančios kaip minkšti, iškilūs mazgeliai, kurie gali būti spalvoti arba panašūs į odą. Nors jos dažnai nėra pavojingos, tam tikros ŽPV rūšys gali sukelti vėžį, todėl prevencija ir gydymas yra labai svarbūs.

Ligos priežastis

Pagrindinė išangės ir genitalijų karpų priežastis yra užsikrėtimas žmogaus papilomos virusu, kuris perduodamas per lytinius santykius. Yra daugiau nei 100 skirtingų ŽPV tipų, tačiau kai kurie iš jų, ypač 6 ir 11 tipai, yra labiausiai susiję su karpų atsiradimu. Virusas gali patekti į organizmą per mikroskopinius odos pažeidimus. Be to, imuninės sistemos silpnėjimas gali padidinti riziką užsikrėsti ir išsivystyti karpoms.

Rizikos faktoriai

• Dažni lytiniai santykiai su daug partnerių – tai padidina užsikrėtimo tikimybę.
• Imuninės sistemos silpnėjimas, pavyzdžiui, dėl kitų ligų ar vaistų.
• Jaunas amžius, ypač paauglystėje ir ankstyvoje suaugusiojo gyvenimo stadijoje, kai lytinė veikla yra aktyvi.
• Neapsaugoti lytiniai santykiai, nes prezervatyvai nevisiškai apsaugo nuo ŽPV perdavimo.

Simptomai

• Pagrindinis ligos simptomas yra karpų atsiradimas genitalijų ir išangės srityse. Jos gali būti minkštos, iškilios, papilomatozės formos ir dažnai nesukelia skausmo.
• Gali pasireikšti niežulys, diskomfortas ar dirginimas aplink karpas.
• Įvairiais atvejais karpos gali sukelti kraujavimą, ypač jei jos yra pažeistos.

Diagnostika

Išangės ir genitalijų karpos diagnozuojamos remiantis fiziniu tyrimu, kurio metu gydytojas gali vizualiai įvertinti karpų buvimą. Kartais gali prireikti biopsijos, kad būtų patvirtinta diagnozė ir pašalinta galimybė, kad tai gali būti piktybinis navikas. Gydytojas taip pat gali atlikti tyrimus, siekdamas nustatyti tam tikras ŽPV rūšis, kurios gali būti pavojingos.

Gydymas

Išangės ir genitalijų karpų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vietinius vaistus, tokius kaip imikvimodas arba podofilino tirpalas, kurie padeda sumažinti karpų dydį ir skaičių. Taip pat galima atlikti invazines procedūras, tokias kaip krioterapija (karpų užšaldymas), elektrokauterizacija arba chirurginis pašalinimas. Nors šie gydymo būdai gali būti veiksmingi, svarbu pažymėti, kad ŽPV virusas gali likti organizme, todėl karpos gali vėl atsirasti. Prevencinės priemonės, tokios kaip vakcinacija nuo ŽPV, taip pat yra svarbios siekiant sumažinti riziką užsikrėsti ir išvengti ligos pasikartojimo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas