Išangės ir išangės kanalo piktybinis navikas

Anatomija

Išangės ir išangės kanalo piktybinis navikas yra susijęs su žmogaus virškinimo sistema, ypač su apatinėmis žarnomis. Išangė, esanti tiesiai po tiesiąja žarna, yra paskutinė virškinimo trakto dalis, per kurią iš organizmo pasišalina išmatos. Išangės kanalas yra apie 4–5 centimetrų ilgio ir baigiasi išangėje. Ši zona yra sudaryta iš raumenų ir gleivinės, kuri gali būti paveikta navikų. Piktybiniai navikai šioje srityje gali sutrikdyti normalų virškinimo proceso funkcionavimą, sukelti skausmą ir diskomfortą, taip pat gali turėti įtakos netoliese esančioms struktūroms, tokioms kaip šlapimo pūslė ir reprodukciniai organai.

Ligos aprašymas

Išangės ir išangės kanalo piktybinis navikas yra reta, tačiau rimta liga, kuri gali paveikti žmones bet kuriame amžiuje, nors dažniau pasitaiko vyresniems žmonėms. Šis navikas gali būti adenokarcinomos, bazaliomos ar plokščialąstelinio karcinomos forma. Liga dažnai diagnozuojama vėlai, nes ankstyvieji simptomai gali būti nepastebimi arba lengvi. Svarbu atkreipti dėmesį į šios ligos simptomus ir kreiptis į gydytoją, kad būtų galima atlikti tinkamą diagnostiką ir gydymą, nes piktybiniai navikai gali greitai plisti ir sukelti rimtų komplikacijų.

Ligos priežastis

Piktybinio naviko išangėje ir išangės kanale priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra žinoma, kad tam tikri veiksniai gali prisidėti prie ligos vystymosi. Tai gali būti genetiniai veiksniai, kurie didina polinkį į vėžį, taip pat ilgalaikės uždegiminės ligos, tokios kaip hemorojus ar analinis fissuras. Be to, lytiniu keliu plintančios infekcijos, tokios kaip žmogaus papilomos virusas (ŽPV), yra žinomos kaip rizikos veiksnys, nes kai kurios ŽPV rūšys gali sukelti navikų formavimąsi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų asmenys yra labiau linkę sirgti šia liga.
• Genetiniai faktoriai – šeimyninė anamnezė, susijusi su vėžiu, gali padidinti riziką.
• Uždegiminės ligos – lėtinės ligos, tokios kaip uždegiminė žarnų liga, gali didinti riziką.
• ŽPV infekcija – tam tikrų tipų žmogaus papilomos virusas gali sukelti išangės navikus.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti kraujavimą iš išangės, skausmą ar diskomfortą, niežėjimą, išskyras iš išangės ir pokyčius išmatose, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir patinimas ar iškilimai aplink išangę. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo naviko dydžio ir stadijos.

Diagnostika

Diagnozuojant išangės ir išangės kanalo piktybinį naviką, naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia atliekamas fizinis tyrimas, įskaitant analinį tyrimą. Tolesni tyrimai gali apimti kolonoskopiją, kurios metu gydytojas gali įvertinti žarnyno gleivinę ir paimti audinio mėginius, taip pat biopsiją, kad būtų patvirtinta diagnozė. Papildomai gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant nustatyti naviko išplitimą ir galimas metastazes.

Gydymas

Gydymas išangės ir išangės kanalo piktybiniams navikams gali apimti chirurgiją, radioterapiją ir chemoterapiją. Chirurgija dažnai yra pirmasis pasirinkimas, siekiant pašalinti naviką ir aplinkinius audinius. Radioterapija gali būti taikoma siekiant sumažinti naviko dydį prieš operaciją arba po jos, kad būtų sumažinta atkryčio rizika. Chemoterapija gali būti naudojama, kai navikas yra išplitęs. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, ir tikslinę terapiją, kuri orientuota į specifinius naviko biologinius veiksnius. Kiekvieno paciento gydymo planas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į ligos stadiją, paciento būklę ir kitus veiksnius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas