Išangės ir lyties organų (anogenitalinės) pūslelinės virusų [herpes simplex] sukeltos infekcijos

Anatomija

Išangės ir lyties organų pūslelinės virusų sukeltos infekcijos dažniausiai veikia anogenitalinę zoną, kuri apima išangę ir lytinius organus. Šioje srityje yra daug nervų galūnių, todėl infekcija gali sukelti stiprų skausmą ir diskomfortą. Pūslelinės virusai (herpes simplex virusai) gali paveikti odą, gleivines ir limfmazgius, sukeldami uždegimą ir bėrimus. Be to, šie virusai gali sukelti sisteminę reakciją, paveikdami imuninę sistemą ir kitus organus, tokius kaip kepenys ar centrinė nervų sistema, ypač sunkiais atvejais.

Ligos aprašymas

Išangės ir lyties organų pūslelinės virusų sukeltos infekcijos yra lėtinė, recidyvuojanti liga, kurią sukelia herpes simplex virusai (HSV-1 ir HSV-2). Ši liga gali pasireikšti pūslelių, opų ar žaizdų forma anogenitalinėje srityje. Pūslelinė gali būti skausminga ir sukelti didelį diskomfortą, o infekcija gali būti perduodama tiek kontaktiniu, tiek seksualiniu būdu. Ši liga yra svarbi ne tik dėl jos klinikinio poveikio, bet ir dėl socialinių bei psichologinių aspektų, tokių kaip stigmatizacija ir gyvenimo kokybės pablogėjimas.

Ligos priežastis

Pagrindinė ligos priežastis yra herpes simplex virusai, kurie gali patekti į organizmą per odos ar gleivinių pažeidimus. HSV-1 dažniausiai yra susijęs su burnos pūsleline, tačiau gali sukelti genitalinę infekciją, o HSV-2 paprastai yra susijęs su lytinių organų pūsleline. Infekcija gali pasireikšti net ir be matomų simptomų, todėl virusas gali būti perduodamas seksualinio kontakto metu. Be to, imuninės sistemos silpnėjimas, stresas ir kitos ligos gali padidinti infekcijos riziką.

Rizikos faktoriai

• Dažnas seksualinių partnerių keitimas – didina galimybę užsikrėsti virusu.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys su silpna imunine sistema yra labiau linkę į infekcijas.
• Pirmieji infekcijos atvejai – asmenys, kurie anksčiau sirgo herpesu, yra labiau linkę patirti recidyvus.
• Stresas – fizinis ar psichologinis stresas gali sukelti viruso aktyvaciją.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali apimti niežėjimą, deginimą ar skausmą anogenitalinėje srityje.
• Vėliau gali pasirodyti pūslelės, kurios gali sprogti ir virsti opomis.
• Pacientai gali patirti bendrą negalavimą, galvos skausmą, karščiavimą ir limfmazgių padidėjimą.
• Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo individualios organizmo reakcijos ir viruso tipo.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas įvertina simptomus ir anamnęzę. Norint patvirtinti diagnozę, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip PCR (polimerazės grandininė reakcija) arba serologiniai tyrimai, kurie nustato HSV antikūnus kraujyje. Kartais gali prireikti paimti pūslelių turinį analizėms.

Gydymas

Šiuo metu nėra visiškai išgydomos pūslelinės, tačiau yra keli gydymo būdai, kurie gali padėti sumažinti simptomus ir užkirsti kelią recidyvams. Antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras, valacikloviras ir famcikloviras, yra dažnai skiriami. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip streso valdymas, sveika mityba ir tinkamas poilsis, taip pat gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Naujų terapijų, tokių kaip imunoterapija, tyrimai vis dar vykdomi, siekiant rasti efektyvesnius gydymo būdus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas