Išangės iškritimas

Anatomija

Išangės iškritimas, dar vadinamas rektaliniu prolapsu, yra liga, susijusi su žmogaus virškinimo sistema ir, konkrečiau, su tiesiąja žarna bei išangės sritimi. Ši liga atsiranda, kai tiesiosios žarnos dalis išsikiša pro išangę, o tai gali sukelti skausmą, diskomfortą ir įvairius kitus simptomus. Tiesioji žarna yra paskutinė žarnyno dalis, kurios funkcija yra išmatuoti ir išskirti iš organizmo atliekas. Šios anatomijos struktūros silpnumas arba pažeidimas gali sukelti prolapsą, o tai yra susiję su raumenų ir jungiamojo audinio, palaikančio tiesiąją žarną, silpnėjimu.

Ligos aprašymas

Išangės iškritimas yra būklė, kai dalis tiesiosios žarnos išsikiša pro išangę. Tai gali būti dalinis arba visiškas prolapsas, priklausomai nuo to, kiek tiesiosios žarnos audinio išsikiša. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji stebima vyresnio amžiaus žmonėms. Išangės iškritimas yra svarbi problema, nes jis gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologinį stresą, socialinę izoliaciją bei sumažinti gyvenimo kokybę. Be to, ši būklė gali sukelti komplikacijų, tokių kaip infekcijos ar žaizdos.

Ligos priežastis

Pagrindinės išangės iškritimo priežastys apima raumenų silpnumą, kuris gali būti sukeltas senėjimo proceso, nėštumo, gimdymo ar kitų veiksnių, kurie gali paveikti dubens dugno raumenis. Taip pat, lėtinės ligos, tokios kaip vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, gali sukelti didesnį spaudimą tiesiajai žarnai, prisidedant prie prolapsų atsiradimo. Be to, genetiniai veiksniai ir tam tikros anatominės ypatybės gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su išangės iškritimu dėl raumenų silpnumo.
• Nėštumas ir gimdymas – šie procesai gali silpninti dubens raumenis ir sukelti prolapsą.
• Lėtinės virškinimo trakto ligos – vidurių užkietėjimas ar viduriavimas gali sukurti didesnį spaudimą tiesiajai žarnai.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai išangės iškritimo simptomai apima diskomfortą ir skausmą išangės srityje, ypač sėdint ar vaikštant. Taip pat gali būti pastebimas išangės išsikišimas, kuris gali būti matomas ar jaučiamas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti kraujavimas, gleivių išskyros arba problemos su išmatomis, pavyzdžiui, sunkumai išmatų išskyrime. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo prolapsų laipsnio.

Diagnostika

Išangės iškritimo diagnozė dažnai prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas atlieka fizinį patikrinimą. Gydytojas gali prašyti paciento atsistoti, kad būtų galima geriau įvertinti prolapsą. Papildomi tyrimai, tokie kaip anorektinė manometrija ar endoskopija, gali būti atliekami siekiant įvertinti tiesiosios žarnos funkciją ir išsiaiškinti, ar nėra kitų ligų.

Gydymas

Išangės iškritimo gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Priklausomai nuo ligos sunkumo, gydytojas gali rekomenduoti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip dietos pakeitimai, siekiant sumažinti vidurių užkietėjimą, arba fizinės terapijos pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis. Jei konservatyvūs metodai nepadeda, gali prireikti chirurginės intervencijos, kurios metu tiesioji žarna bus grąžinta į savo vietą ir bus sustiprinti palaikantys raumenys. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas