Išangės vėžys
Anatomija
Išangės vėžys, dar vadinamas analiniu vėžiu, yra vėžys, kuris vystosi išangės srityje. Išangė, kaip dalis virškinimo sistemos, yra paskutinė storosios žarnos dalis, per kurią iš organizmo pašalinami atliekos. Ši liga gali paveikti išangės audinius, įskaitant odą, gleivinę ir aplinkinius raumenis. Vėžys gali plisti į gretimas struktūras, tokias kaip tiesioji žarna, limfmazgiai, o kartais ir toliau į kitus organus, pvz., kepenis ar plaučius, todėl svarbu anksti diagnozuoti ir gydyti šią ligą.
Ligos aprašymas
Išangės vėžys yra reta, tačiau potencialiai pavojinga liga, kuri gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei. Ši liga gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau dažniausiai ji yra susijusi su piktybiniu naviku, kuris gali augti ir pažeisti aplinkinius audinius. Šios ligos svarba kyla iš jos galimybės sukelti sunkius simptomus, tokius kaip skausmas, kraujavimas ir diskomfortas, taip pat iš jos galimo plitimo į kitas kūno dalis. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali žymiai pagerinti prognozes ir išgyvenamumą.
Ligos priežastis
Išangės vėžio priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra žinoma, kad tam tikri veiksniai gali prisidėti prie ligos vystymosi. Viena iš pagrindinių priežasčių yra infekcija su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), kuris yra susijęs su daugeliu anogenitalinių vėžių. Be to, lėtiniai uždegimai, tokie kaip analinė fistulė ar hemoroidinė liga, taip pat gali padidinti riziką. Genetiniai veiksniai, imuninės sistemos sutrikimai ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
Rizikos faktoriai
- Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – šis virusas yra pagrindinis rizikos veiksnys, susijęs su analiniu vėžiu.
- Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės su silpna imunine sistema, pavyzdžiui, dėl ŽIV ar organų transplantacijos, yra labiau linkę į šią ligą.
- Rūkymas – tabako vartojimas gali padidinti riziką susirgti įvairiomis vėžio formomis, įskaitant išangės vėžį.
- Amžius – vyresni žmonės dažniau serga šia liga, ypač vyresni nei 50 metų.
Simptomai
- Kraujavimas iš išangės – tai gali būti vienas iš pirmųjų simptomų, kuris dažnai pasireiškia tuštinimosi metu.
- Skausmas ar diskomfortas išangės srityje – gali būti nuolatinis ar pasireikšti tik tuštinimosi metu.
- Analinis niežėjimas – diskomfortas gali sukelti niežėjimą ir sudirginimą.
- Neįprasti išskyros iš išangės – gali pasireikšti gleivės ar kraujas.
- Patinimas ar gumbas išangės srityje – gali būti matomas ar juntamas randas.
Diagnostika
Išangės vėžio diagnostika apima kelis etapus. Pirmiausia atliekamas fizinis tyrimas, kurio metu gydytojas gali patikrinti išangės sritį dėl neįprastų pokyčių. Tolesni tyrimai apima anoskopiją, kurios metu naudojamas specialus prietaisas, leidžiantis įvertinti vidinę išangės ir tiesiosios žarnos būklę. Jei įtariama, kad yra vėžys, gali būti atliekama biopsija, kurios metu paimamas audinio mėginys tolesniam histologiniam tyrimui. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami vėžio išplitimo įvertinimui.
Gydymas
Išangės vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės. Pagrindinės gydymo galimybės apima chirurgiją, radioterapiją ir chemoterapiją. Chirurgija gali apimti naviko pašalinimą, o kartais ir aplinkinių audinių. Radioterapija gali būti taikoma kaip pagrindinis gydymas arba kaip papildoma terapija po operacijos. Chemoterapija naudojama, kai vėžys yra išplitęs arba kai chirurginis gydymas neįmanomas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija, taip pat rodo perspektyvius rezultatus gydant pažengusius atvejus. Be to, pacientams gali būti taikoma paliatyvioji priežiūra, siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas