Išplitusi ir nepatikslinta aterosklerozė

Anatomija

Išplitusi ir nepatikslinta aterosklerozė yra liga, kuri paveikia kraujagysles, ypač arterijas. Ši liga susijusi su kraujagyslių sienelių struktūros pokyčiais, kai jose kaupiasi riebalinės medžiagos, cholesterolio plokštelės, uždegiminiai ląstelės ir jungiamasis audinys. Tai sukelia arterijų susiaurėjimą ir standumą, todėl sumažėja kraujo pritekėjimas į organus ir audinius. Paveiktos sistemos apima širdies ir kraujagyslių sistemą, kuri gali sukelti įvairias komplikacijas, tokias kaip išeminė širdies liga, insultas ar periferinių kraujagyslių liga.

Ligos aprašymas

Išplitusi ir nepatikslinta aterosklerozė yra lėtinė liga, kuri vystosi per daugelį metų. Jos pobūdis yra progresyvus, o pagrindiniai aspektai apima lipidų kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, uždegimą ir kraujagyslių elastingumo praradimą. Ši liga yra svarbi, nes ji yra viena iš pagrindinių priežasčių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių komplikacijas, kurios gali būti mirtinos. Aterosklerozė gali paveikti bet kurią arteriją organizme, tačiau dažniausiai pasitaiko koronarinėse, karotidinėse ir periferinėse arterijose.

Ligos priežastis

Pagrindinės išplitusios ir nepatikslintos aterosklerozės priežastys yra kompleksinės ir apima tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius. Mechanizmai, kurie prisideda prie ligos vystymosi, apima endotelio pažeidimą, lipidų kaupimąsi, oksidacinį stresą ir uždegimą. Rizikos veiksniai, tokie kaip padidėjęs cholesterolio kiekis, hipertenzija, rūkymas ir diabetas, gali sukelti aterosklerozės progresavimą, didinant kraujagyslių pažeidimo riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės yra labiau linkę į aterosklerozę dėl natūralaus kraujagyslių senėjimo proceso.
• Genetika – šeimos istorija širdies ir kraujagyslių ligų gali padidinti riziką.
• Rūkymas – nikotinas ir kitos medžiagos, esančios tabake, pažeidžia kraujagyslių sieneles.
• Padidėjęs cholesterolio kiekis – LDL cholesterolis kaupiasi arterijose, formuodamas plokšteles.
• Diabetas – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti kraujagysles.
• Fizinis neaktyvumas – sėslus gyvenimo būdas prisideda prie nutukimo ir kitų rizikos veiksnių.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti nespecifiniai, pavyzdžiui, nuovargis ar diskomfortas krūtinėje. Vėliau, kai liga progresuoja, gali pasireikšti stiprus skausmas krūtinėje (angina), dusulys, širdies ritmo sutrikimai, galvos skausmai ar net insultas. Sunkiomis ligos formomis gali pasireikšti širdies priepuolis arba staigi mirtis.

Diagnostika

Diagnostika prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti kelis tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, kurie parodo cholesterolio ir kitų lipidų lygius, ekg, echokardiografija, streso testai, angiografija ar ultragarso tyrimai, kad įvertintų kraujotaką ir arterijų būklę.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip dieta, fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė, yra svarbūs. Medicininis gydymas gali apimti vaistus, kurie mažina cholesterolio kiekį (statinai), kraujo spaudimą, taip pat antitrombocitinius vaistus. Kai kuriais atvejais gali prireikti invazinių procedūrų, tokių kaip angioplastika ar širdies šuntavimo operacija. Naujausios terapijos galimybės apima biotechnologinius vaistus, kurie gali efektyviau mažinti lipidų kiekį ir uždegimą organizme.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas