Išsėtinė sklerozė

Anatomija

Išsėtinė sklerozė (IS) yra liga, kuri paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis ir nugaros smegenis. Liga sukelia demielinizaciją, tai yra, nervų skaidulų apvalkalų, vadinamų mielinais, pažeidimą. Dėl šių pažeidimų nerviniai signalai nebeveikia tinkamai, kas gali sukelti įvairius neurologinius simptomus. Išsėtinė sklerozė dažniausiai paveikia jaunus suaugusius, todėl jos poveikis yra ypač reikšmingas kasdieniame gyvenime ir funkcionalume.

Ligos aprašymas

Išsėtinė sklerozė yra lėtinė autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola savo nervų audinius. Liga pasireiškia epizodais, kurie gali sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo to, kurios nervų sistemos dalys yra paveiktos. Išsėtinė sklerozė yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, sukelti negalią ir reikalauti ilgalaikio gydymo bei palaikymo.

Ligos priežastis

Šiuo metu tikslios išsėtinės sklerozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad liga atsiranda dėl sudėtingo genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių derinio. Galimi mechanizmai apima: autoimuninę reakciją, kurioje imuninė sistema puola mieliną, infekcijas, kurios gali sukelti imuninės sistemos disbalansą, bei genetinį polinkį, nes liga dažniau pasitaiko šeimose, kuriose jau yra buvę atvejų.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Aplinkos veiksniai – gyvenimas šiauriniuose platumose, kur yra mažiau saulės šviesos ir vitaminų D, gali būti rizikos veiksnys.
• Amžius – IS dažniausiai diagnozuojama jauniems suaugusiems, ypač moterims.
• Lytis – moterys serga išsėtine skleroze dažniau nei vyrai.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, raumenų silpnumą, koordinacijos sutrikimus, regos problemas, jutimo sutrikimus, tokius kaip dilgčiojimas ar tirpimas, bei psichologines problemas, tokias kaip depresija ar nerimas. Simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir dažnai pasireiškia epizodiškai, su periodais, kai simptomai gali pablogėti arba pagerėti.

Diagnostika

Išsėtinės sklerozės diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, neurologiniu ištyrimu ir specialiais tyrimais. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra pagrindinis diagnostinis metodas, leidžiantis vizualizuoti demielinizacijos židinius. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, kad būtų pašalintos kitos ligos, kurios gali sukelti panašius simptomus, ir atlikti stuburo skysčio tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo požymius.

Gydymas

Išsėtinės sklerozės gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima imunosupresantus, kurie slopina imuninės sistemos veiklą, taip pat simptomų palengvinimo vaistus, tokius kaip kortikosteroidai. Naujoviškos terapijos, tokios kaip biologiniai vaistai, taip pat gali būti taikomos, siekiant sumažinti paūmėjimų dažnį ir sunkumą. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip fizioterapija, ergoterapija ir psichologinė parama, taip pat yra svarbūs, kad pacientai galėtų geriau valdyti ligą ir išlaikyti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas