Juosiančioji pūslelinė [herpes zoster]
Anatomija
Juosiančioji pūslelinė, dar žinoma kaip herpes zoster, yra virusinė infekcija, kuri paveikia nervų sistemą. Ši liga yra susijusi su varicella-zoster virusu, kuris taip pat sukelia vėjaraupius. Po to, kai žmogus išgyvena vėjaraupius, virusas lieka latentinis nervų ganglijuose, dažniausiai krūtinės ląstos ar galvos smegenų srityje. Kai virusas aktyvuojasi, jis keliauja palei nervų skaidulas, sukelia uždegimą ir pažeidžia nervus, kas gali sukelti skausmą ir odos bėrimus. Tai dažniausiai pasireiškia vienoje kūno pusėje, todėl ir pavadinimas „juosiančioji” pūslelinė.
Ligos aprašymas
Juosiančioji pūslelinė yra skausminga liga, kuri pasireiškia odos bėrimu ir stipriu skausmu, dažniausiai vienoje kūno pusėje. Bėrimas paprastai atsiranda kaip raudonos dėmės, kurios vėliau virsta pūslelėmis. Ši liga yra svarbi, nes gali sukelti ilgalaikius komplikacijas, tokias kaip postherpetinė neuralgija, kuri pasireiškia nuolatiniu skausmu net ir po to, kai bėrimas yra išnykęs. Be to, juosiančioji pūslelinė gali paveikti ir kitus organus, jei virusas plinta, todėl svarbu ją laiku diagnozuoti ir gydyti.
Ligos priežastis
Juosiančioji pūslelinė yra sukelta varicella-zoster viruso, kuris priklauso herpes virusų šeimai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios virusas vėl aktyvuojasi, yra imuninės sistemos silpnėjimas. Tai gali nutikti dėl streso, amžiaus (vyresni nei 50 metų žmonės yra labiau pažeidžiami), tam tikrų ligų (pvz., vėžio, ŽIV) ar imunosupresinių gydymo būdų. Taip pat, jei asmuo anksčiau sirgo vėjaraupiais, jis turi didesnę riziką susirgti juosiančiąja pūsleline vėliau gyvenime.
Rizikos faktoriai
- Amžius: vyresni nei 50 metų asmenys turi didesnę riziką.
- Imuninės sistemos silpnėjimas: asmenys, sergantys tam tikromis ligomis arba vartojantys imunosupresinius vaistus.
- Stresas: psichologinis ar fizinis stresas gali paskatinti viruso aktyvaciją.
- Vėjaraupiai: asmenys, kurie anksčiau sirgo vėjaraupiais, yra labiau pažeidžiami.
Simptomai
- Pirmieji simptomai dažnai apima skausmą, niežėjimą ar deginimo pojūtį toje kūno dalyje, kur vėliau pasirodys bėrimas. Po kelių dienų atsiranda raudonos dėmės, kurios virsta pūslelėmis. Pūslelės gali būti labai skausmingos ir sukelti diskomfortą. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, galvos skausmas ir nuovargis. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti komplikacijos, tokios kaip postherpetinė neuralgija, kuri sukelia nuolatinius skausmus po bėrimo išnykimo.
Diagnostika
Juosiančioji pūslelinė dažniausiai diagnozuojama remiantis klinikiniu ligos vaizdu. Gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir vertina simptomus bei bėrimą. Kartais gali būti rekomenduojama atlikti laboratorinius tyrimus, kad būtų patvirtinta diagnozė, ypač jei ligos eiga yra neįprasta. Tai gali apimti viruso DNR nustatymą ar antikūnų testus, tačiau dažniausiai pakanka klinikinės apžiūros.
Gydymas
Juosiančio pūslelinės gydymas gali apimti antivirusinius vaistus, tokius kaip acikloviras, kurie padeda sumažinti viruso veiklą ir pagreitina gijimą. Be to, skausmą galima valdyti naudojant skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar acetaminofenas. Taip pat gali būti rekomenduojami steroidai, siekiant sumažinti uždegimą. Nemedicininiai gydymo metodai apima šaltus kompresus ir odos drėkinimą, kad būtų sumažintas niežėjimas ir diskomfortas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti vakcinaciją, kuri padeda sumažinti juosiančiosios pūslelinės riziką ir jos komplikacijas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas