Juostinė pūslelinė

Anatomija

Juostinė pūslelinė yra virusinė liga, kuri paveikia odą ir nervų sistemą. Jos sukėlėjas yra varicella-zoster virusas, tas pats virusas, kuris sukelia vėjaraupius. Pagrindinės paveiktos sistemos yra nervų sistema, ypač periferiniai nervai, ir oda. Virusas latentiškai gyvena nervų ganglijuose, o ligos metu jis aktyvuojasi, sukeldamas uždegimą ir skausmą nervų srityje. Tai gali paveikti bet kurią kūno dalį, tačiau dažniausiai pasireiškia juosmeninėje ar krūtinės srityje, kur nervai yra labiausiai koncentruoti.

Ligos aprašymas

Juostinė pūslelinė, dar vadinama herpes zoster, yra skausminga odos liga, kuri pasireiškia kaip pūslelių išbėrimas, dažniausiai vienoje kūno pusėje. Ligos pobūdis yra virusinis, ir ji pasireiškia, kai varicella-zoster virusas, kuris anksčiau sukėlė vėjaraupius, vėl aktyvuojasi. Ši liga yra svarbi dėl savo skausmo, galinčio tęstis ilgą laiką (postherpetinė neuralgija), ir dėl galimų komplikacijų, tokių kaip infekcijos, regos sutrikimai ar neurologiniai pažeidimai.

Ligos priežastis

Pagrindinė juostinės pūslelinės priežastis yra varicella-zoster viruso aktyvacija, kuris ilgą laiką gali likti neveiklus organizme po vėjaraupių. Virusas gali aktyvuotis dėl įvairių veiksnių, tokių kaip stresas, imuninės sistemos silpnėjimas, traumos ar kitos ligos. Šie veiksniai gali sukelti viruso replikaciją ir uždegimą nervų ganglijuose, dėl ko atsiranda simptomai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų žmonės turi didesnę riziką susirgti juostine pūsleline.
• Silpna imuninė sistema – žmonės, turintys imunitetą slopinančių ligų ar vartojantys imunitetą slopinančius vaistus, yra labiau linkę susirgti.
• Stresas – psichologinis ar fizinis stresas gali paskatinti viruso aktyvaciją.
• Vėjaraupiai – asmenys, kurie anksčiau sirgo vėjaraupiais, gali vėl susidurti su juostine pūsleline, kai virusas vėl aktyvuojasi.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti skausmas, niežėjimas ar deginimo pojūtis toje vietoje, kur vėliau pasirodys bėrimas. Po kelių dienų atsiranda raudonos pūslelės, kurios užpildomos skysčiu. Jos gali būti skausmingos ir sukelti diskomfortą. Bėrimas dažnai pasireiškia juosmens ar krūtinės srityje, tačiau gali atsirasti ir kitose kūno vietose. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti karščiavimas, galvos skausmas ar nuovargis. Po pūslelių atsiradimo gali likti ilgalaikis skausmas, vadinamas postherpetine neuralgija.

Diagnostika

Juostinės pūslelinės diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad nustatytų bėrimo pobūdį ir vietą. Kartais gali būti atlikti laboratoriniai tyrimai, tokie kaip viruso kultūra ar PCR (polimerazės grandininė reakcija), kad patvirtintų viruso buvimą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti imuninį atsaką į virusą.

Gydymas

Juostinės pūslelinės gydymas paprastai apima antivirusinius vaistus, tokius kaip acikloviras, valacikloviras ar famcikloviras, kurie padeda sumažinti simptomus ir ligos trukmę. Gydymas turėtų prasidėti kuo greičiau po simptomų atsiradimo. Be to, skausmą galima valdyti naudojant skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar acetaminofenas. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojami steroidai, siekiant sumažinti uždegimą. Taip pat svarbu laikytis geros higienos, kad būtų išvengta antrinių infekcijų. Nors vakcina nuo vėjaraupių gali padėti sumažinti juostinės pūslelinės riziką, yra ir specialios vakcinos, skirtos juostinei pūslelinei prevencijai, kuri rekomenduojama vyresniems suaugusiems.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas