Juostinė pūslelinė su kitu nervų sistemos pažeidimu

Anatomija

Juostinė pūslelinė, dar žinoma kaip herpes zoster, yra virusinė infekcija, kurią sukelia varicella zoster virusas – tas pats virusas, kuris sukelia vėjaraupius. Ši liga dažniausiai paveikia nervų sistemą, ypač nugaros smegenų ir galvos smegenų nervus. Virusas, po vėjaraupių, lieka organizme ir gali aktyvuotis vėl, paveikdamas nervų šaknis, sukeliančias skausmą ir odos bėrimus. Juostinė pūslelinė dažniausiai pasireiškia tam tikroje kūno dalyje, kurią inervuoja paveiktas nervas, todėl bėrimai ir skausmas paprastai būna lokalizuoti.

Ligos aprašymas

Juostinė pūslelinė yra ūminė liga, kuri pasireiškia skausmingu bėrimu, dažniausiai vienoje kūno pusėje. Liga gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o bėrimai dažnai būna pūslelinės pavidalo, atsirandančios ant odos ir lydimos stipraus skausmo. Juostinė pūslelinė yra svarbi ne tik dėl fizinių simptomų, bet ir dėl galimų komplikacijų, tokių kaip postherpinė neuralgija, kuri gali sukelti ilgalaikį skausmą net ir pasibaigus bėrimams. Ši liga dažnai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su nusilpusia imunine sistema.

Ligos priežastis

Pagrindinė juostinės pūslelinės priežastis yra varicella zoster viruso reaktyvacija organizme. Po pirminės infekcijos (vėjaraupių), virusas lieka „miegantis“ nervų ganglijuose. Tam tikros sąlygos, tokios kaip stresas, imuninės sistemos silpnėjimas, ar senėjimas, gali sukelti šio viruso aktyvaciją. Be to, tam tikros medicininės būklės, pavyzdžiui, vėžys ar autoimuninės ligos, taip pat gali didinti riziką susirgti juostine pūsleline.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 50 metų žmonės yra labiau linkę susirgti juostine pūsleline.
• Imuninės sistemos sutrikimai: asmenys, sergantys autoimuninėmis ligomis arba besigydantys imunitetą slopinančiais vaistais.
• Stresas: emocinis ar fizinis stresas gali prisidėti prie viruso reaktyvacijos.
• Vėjaraupiai: asmenys, kurie anksčiau sirgo vėjaraupiais, turi didesnę riziką susirgti juostine pūsleline.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti skausmas, niežėjimas arba deginimas paveiktoje kūno dalyje, prieš atsirandant bėrimui.
• Po kelių dienų pasirodo raudoni bėrimai, kurie virsta pūslelėmis.
• Karščiavimas, nuovargis ir bendras negalavimas gali lydėti bėrimus.
• Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi, tačiau kai kuriems pacientams skausmas gali būti itin stiprus ir varginantis.

Diagnostika

Juostinė pūslelinė diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir fiziniu tyrimu. Gydytojas paprastai atlieka odos apžiūrą, kad nustatytų bėrimo pobūdį ir lokalizaciją. Kartais gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip viruso DNR nustatymas iš bėrimo ar kraujo tyrimai, siekiant patvirtinti diagnozę, ypač sunkių atvejų atveju.

Gydymas

Juostinės pūslelinės gydymas dažniausiai apima antivirusinius vaistus, tokius kaip acikloviras, kurie padeda sumažinti simptomus ir pagreitina atsigavimą. Be to, skausmą malšinti gali būti skiriami analgetikai arba priešuždegiminiai vaistai. Tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojami kortikosteroidai, siekiant sumažinti uždegimą. Be medicininių sprendimų, pacientams gali padėti fizinė terapija ir psichologinė parama, ypač tiems, kurie patiria ilgalaikį skausmą po bėrimų. Naujausios terapijos galimybės apima vakcinas, kurios gali sumažinti juostinės pūslelinės riziką ir sunkumą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas